Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-03-23

Elektros biržoje – žemiausios kainos jos istorijoje

Kovo 16 – 22 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir siekė 21,9 Eur/MWh kainos. Lyginant su ankstesne savaite, kaina Lietuvoje mažėjo 9 %.
„Pastaruoju metu mažėjant elektros paklausai ir pingant kitiems energijos ištekliams, tai yra naftai ir dujoms, praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina buvo mažiausia nuo „Nordpool“ biržos veiklos pradžios 2002 m.“, – sako elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Latvijoje ir Estijoje elektros vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę taip pat krito 9 % ir siekė 21,9 EUR/MWh. Nordpool sistemos kaina krito 12 % ir siekė 8,1 EUR/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuvoje vietinės gamybos apsukos mažėjo 14 %. Pagal generacijos apimtis, Lietuvos vietinė generacija užtikrino 38 % šalies elektros energijos suvartojimo (88 GWh generacija ir 231 GWh elektros energijos suvartojimas).
Vėjo elektrinės pagamino 34 %, šiluminės elektrinės - 13 %, hidroelektrinės - 22 %, o kitos elektrinės 25 % mūsų šalies generacijos. Augimas fiksuotas tik šiluminių elektrinių gamyboje, kurios gamino 13 % daugiau, nei savaitę prieš tai. Tuo metu vėjo ir hidroelektrinės gamino atitinkamai 28 % ir 25 % mažiau.
Pasak L. Varanavičius, pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 65 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota. Bendras importo srautas mažėjo 6 %. Importo struktūra: 19 % iš trečiųjų šalių, 53 % iš Švedijos, 19 % iš Latvijos ir 8 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 7 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 78 % Lenkijos ir 22 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 44 %, o Lietuvos kryptimi 21 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 94 %, o Švedijos kryptimi 0 %.
 
Į viršų