2023-05-29
Saulės elektrinių gamyba išaugo 50 procentų, savaitės kaina sumažėjo
Šiltos savaitės dienos buvo palankios saulės elektrinėms – jos per savaitę pagamino net 50 procentų daugiau elektros energijos ir užtikrino didelę dalį vietos elektros poreikio. Dėl to savaitės elektros kaina sumažėjo. Sekmadienį saulės generacija pasiekė naują gamybos rekordą ir nuleido elektros kainą žemiau nulio.
Gegužės 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 79 Eur / MWh iki 77 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje elektra brango 9 proc. ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 67 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę iki penktadienio vakaro buvo ribojimas pralaidumas su Lenkija, nes vyko „LitPol Link“ jungties metinis remontas, o pralaidumo apribojimas tarp Estijos ir Latvijos dėl tinklo darbų tebevyksta. Matome, kad šie ribojimai nepadarė neigiamos įtakos elektros kainoms, per savaitę jos netgi sumažėjo. Tam didžiausią įtaką turėjo per savaitę 50 proc. augusi saulės elektrinių generacija. Sekmadienį saulės jėgainėms dar kartą pasiekus naują valandinį generacijos rekordą, siekiantį 499 MW, elektros kaina buvo neigiama -10 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Įdomi situacija susidarė Skandinavijoje – praėjusią savaitę į neplanuotą remontą išvestas dar vienas švediškas reaktorius, tad vienu metu remontuojami net trys reaktoriai. Naujasis suomiškas Olkiluoto 3-iasis reaktorius dėl atliekamų testų iki kitos savaitės veikia tik puse galios. Taigi dėl šių veiksnių iš viso Skandinavijoje nėra prieinama apie 3,5 GW branduolinių elektrinių galios. Nepaisant to, elektros kainos dėl didelės atsinaujinančių energijos išteklių generacijos išlieka vienos mažiausių Europoje. Remontai turėtų baigtis šią bei ateinančią savaitę“, – teigia L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 194 GWh iki 196 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 74 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 79 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės jėgainės, jų generacija augo 50 proc. nuo 17 GWh iki 26 GWh. Tačiau vėjo elektrinių generacija mažėjo perpus – nuo 30 GWh iki 15 GWh. Šiluminių bei hidroelektrinių gamyba reikšmingai nekito. Per savaitę saulės jėgainės pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., vėjo elektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 procentų, nuo 159 GWh iki 144 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. iš Latvijos, o likę 2 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 71 proc. nuo 31 GWh iki 9 GWh. 85 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, 9 procentai į Latviją, o likę 6 procentai į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 54 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 76 proc. Lietuvos kryptimi.
„Praėjusią savaitę iki penktadienio vakaro buvo ribojimas pralaidumas su Lenkija, nes vyko „LitPol Link“ jungties metinis remontas, o pralaidumo apribojimas tarp Estijos ir Latvijos dėl tinklo darbų tebevyksta. Matome, kad šie ribojimai nepadarė neigiamos įtakos elektros kainoms, per savaitę jos netgi sumažėjo. Tam didžiausią įtaką turėjo per savaitę 50 proc. augusi saulės elektrinių generacija. Sekmadienį saulės jėgainėms dar kartą pasiekus naują valandinį generacijos rekordą, siekiantį 499 MW, elektros kaina buvo neigiama -10 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Įdomi situacija susidarė Skandinavijoje – praėjusią savaitę į neplanuotą remontą išvestas dar vienas švediškas reaktorius, tad vienu metu remontuojami net trys reaktoriai. Naujasis suomiškas Olkiluoto 3-iasis reaktorius dėl atliekamų testų iki kitos savaitės veikia tik puse galios. Taigi dėl šių veiksnių iš viso Skandinavijoje nėra prieinama apie 3,5 GW branduolinių elektrinių galios. Nepaisant to, elektros kainos dėl didelės atsinaujinančių energijos išteklių generacijos išlieka vienos mažiausių Europoje. Remontai turėtų baigtis šią bei ateinančią savaitę“, – teigia L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 194 GWh iki 196 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 74 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 79 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės jėgainės, jų generacija augo 50 proc. nuo 17 GWh iki 26 GWh. Tačiau vėjo elektrinių generacija mažėjo perpus – nuo 30 GWh iki 15 GWh. Šiluminių bei hidroelektrinių gamyba reikšmingai nekito. Per savaitę saulės jėgainės pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., vėjo elektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 procentų, nuo 159 GWh iki 144 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. iš Latvijos, o likę 2 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 71 proc. nuo 31 GWh iki 9 GWh. 85 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, 9 procentai į Latviją, o likę 6 procentai į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 54 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 76 proc. Lietuvos kryptimi.
