Naujienos

2019-10-01

Elektros energijos kaina auga Baltijos šalyse ir Suomijoje

Rugsėjo 23 - 29 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo 24 % iki vidutinės 55,5 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 % ir siekė 33,7 Eur/MWh, o tuo tarpu „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas vidutinis 10 % kainos augimas iki 41,0 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 59,8 Eur/MWh.
Ketvirtadienį pasiekta aukščiausia dienos kaina Lietuvos prekybos zonoje – 85,5 Eur/MWh, o valandinė kaina siekė 200 Eur/MWh. Elektros energijos kainą augino kelios pagrindinės sąlygos: apribojimai tarp Švedijos ir Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos, vėjo generacijos sumažėjimas, poreikio augimas, vykdomi elektrinių remontai bei vietinės pigios generacijos trūkumas.
Elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje ir Latvijoje po 24 % (LT ir LV zonose 55,5 Eur/MWh), o Estijoje 25 % (EE 56,2 Eur/MWh). Įtakos tam turėjo elektros energijos srautų persiskirstymas, apribojimai tarpsisteminėms jungtims tarp Švedijos ir Lenkijos, Suomijos ir Lietuvos, vėjo generacijos mažėjimas ir išaugęs suvartojimas. Visą savaitę rinkai nebuvo prieinama Švedijos ir Lenkijos jungtis „SwePol“. Savaitės antroje pusėje metiniam remontui buvo išvesta ir tarpsisteminė jungtis tarp Švedijos 3-ios zonos ir Suomijos. Nuo trečiadienio taip pat buvo vykdomas „NordBalt“ jungties apribojimas dėl remonto darbų Švedijos elektros tinkle. Vykdant šiuos remontus, augo brangesnių vietinių elektrinių generacija. Atsižvelgiant į galiojančius pralaidumų apribojimus, tarp Švedijos ir Lenkijos bei Švedijos ir Suomijos, pralaidumų apribojimas „NordBalt“ jungčiai buvo anuliuotas anksčiau laiko. Dėl šios priežasties rugsėjo 26-ai dienai 325 MW elektros energijos buvo suprekiauta diena-prieš rinkoje, o likusieji 375 MW – dienos eigos rinkoje.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 60 % viso jų elektros energijos suvartojimo (318 GWh). Baltijos šalyse 39 % mažėjo vėjo elektrinių generacija. Tuo tarpu šiluminių ir hidroelektrinių generacija augo atitinkamai 32 % ir 9 %. Šiluminių elektrinių augimą sąlygojo Estijos ir Latvijos šiluminių elektrinių generacijos augimas, o hidroelektrinių – Latvijos hidroelektrinių gamyba. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 3 % ir siekė 529 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 65 % viso šalies poreikio (104 GWh generacija iš 160 GWh poreikio), Latvijos – 104 % (144 GWh iš 138 GWh), Lietuvos – 31 % (70 GWh iš 230 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 61 % iki vid. 28 MWh generacijos, Latvijoje 43 % iki 10 MWh, o Lietuvoje - 28 % iki vid. 114 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 12 %. 28 % krito vėjo ir 5 % šiluminių elektrinių gamyba. Hidroelektrinių generacija išliko tolygi nepaisant prasidėjusio neplaninio Kruonio HAE bloko remonto (225 MW). Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra 39-ą savaitę: šiluminės elektrinės 43 %, hidroelektrinės 30 % ir vėjo elektrinės 27 %.
69 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 6%. Importo struktūra: 61 % iš trečiųjų šalių, 34 % iš Švedijos, 4 % iš Latvijos bei 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos po praėjusią savaitę fiksuoto 180 % augimo, 39-ą savaitę krito 28%. Eksporto srauto pasiskirstymas: 63 % į Lenkiją ir 37 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 53 %, o Lietuvos kryptimi 2 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 7 %, o Latvijos kryptimi – 29 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 6 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 25 %.
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79