Naujienos

2020-11-30

Sumažėjus vėjo generacijai, elektros kaina išaugo 35 %

Trečdaliu sumažėjus vėjo generacijai, vidutinės didmeninės elektros kainos rinkoje praėjusią savaitę išaugo 35 %, tačiau valandinės kainos svyravo mažiau nei praėjusią savaitę.
 
Lapkričio  23–29 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 35 % ir siekė 45,7 EUR / MWh. Ji buvo 2% žemesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tokios pat kainos buvo ir Latvijoje ir Estijoje, jos augo atitinkamai 35 % ir 37 %.
 
„Vėjo elektros generacija Lietuvoje mažėjo 31 %, visame regione – 52 %. Kaip ir savaitę prieš tai, toliau trūko generacijos Švedijos pietuose, todėl mažėjo importas iš Švedijos ir formavosi aukštesnės rinkos kainos Lietuvoje. Įdomus aspektas – kadangi mažėjo vėjo generacija ir jo įtaka, kainos buvo ne tik aukštesnės, bet ir stabilesnės: jei savaitę prieš tai stebėjome valandinių kainų amplitudę nuo 0 iki 200 EUR / MWh, praėjusią savaitę maksimali valandinė kaina buvo perpus žemesnė ir siekė 109 EUR / MWh“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 % ir siekė 256 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 7 %, o vietos elektrinės užtikrino 42 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 108 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 32 %, hidroelektrinės – 19 %, kitos elektrinės –15 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, mažėjo 7 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 31 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 29 %, o kitų elektrinių gamyba augo 6 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo išliko augo 7 %. 25 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 35 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, dar 37 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 3 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 21 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 % Lietuvos eksportuojamos elektros, per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 9 % elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 3 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 9 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 65 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.