2025-02-17
Įsitvirtinusi žiema lėmė elektros kainų augimą
Vasario viduryje įsivyravę šalti orai ir visiškas štilis lėmė elektros kainų augimą Baltijos šalyse. Sumažėjus vėjo elektrinių generacijai ir padidėjus elektros suvartojimui, išaugusią paklausą padengė brangesnės šiluminės elektrinės ir importo srautai.
Vasario 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 55 proc. nuo 125 Eur / MWh iki 195 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 192 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo elektros kaina. Pagrindinę aukštų kainų priežastį matome pažiūrėję pro langą – po itin šilto sausio, vasario viduryje regione įsitvirtino žvarbi žiema. Praėjusią savaitę fiksavome aukščiausią šiemet elektros suvartojimą: valandinis elektros suvartojimas praėjusį pirmadienį 10 valandą pasiekė beveik 2150 MW. O vėjo elektrinių gamyba šią valandą buvo vos 12 MW. Palyginti, vidutinė vėjo elektros gamyba sausį siekė 578 MW. Šis momentas gerai iliustruoja visos savaitės tendencijas – dėl oro sąlygų turėjome minimalią vėjo generaciją ir maksimalų elektros vartojimą. Didelę paklausą padengti padėjo šiluminės jėgainės, importas ir šiek tiek prisidėjo vasario mėnesiui neįprastai daug gaminusios saulės elektrinės“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. nuo 258 GWh iki 275 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 53 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 147 GWh elektros energijos, tai yra 13 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 169 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 4 proc. nuo 80 GWh iki 77 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 54 proc. nuo 56 GWh iki 26 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 52 proc. nuo 12 GWh iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 27 GWh, iš jų net 11 GWh sugeneravo saulės elektrinės. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 52 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės generavo 17 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 19 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 51 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 16 proc. nuo 130 GWh iki 150 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 64 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 36 proc. iš Latvijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos buvo minimalūs – mažiau nei 0,1 GWh, palyginti, praėjusią savaitę eksportuota 24 GWh. Pagrindinė to priežastis – pirmąsias dvi savaites po sinchronizacijos komercinei prekybai yra apribota „LitPol Link“ jungtis, kuri įprastai daugiau naudojama eksportui.
Dėl to „LitPol Link“ jungties pralaidumas biržoje buvo 0 MW. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
