Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje mažėja didmeninėje rinkoje parduodamos elektros energijos kaina
2019-12-17

Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje mažėja didmeninėje rinkoje parduodamos elektros energijos kaina

Gruodžio 9 - 15 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 7 % iki vidutinės 38,8 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 4 % ir siekė 36,9 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 5 % kainos sumažėjimas iki 37,3 Eur/MWh.
Elektros kaina krito ir Latvijoje bei Estijoje po 7 % (38,8 Eur/MWh).
Kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos mažėjimas regione, išlikęs tolygus elektros energijos suvartojimas. Žemesnei elektros kainai įtakos turėjo išlikusi didelė vėjo generacija bei šiltesni orai, apyvartinių taršos leidimų kainos tolygumas – po praėjusią savaitę fiksuoto 1 % kritimo, kaina augo 1 % iki 24,7 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 53 % viso jų elektros energijos suvartojimo (323 GWh). Generacija Lietuvoje augo 3 %, Latvijoje - 5 %, o Estijoje sumažėjo 6 %. Lietuvos generacijos augimą sąlygojo Kruonio HAE, Kauno HE bei kitų tipų elektrinių generacijos augimas, o Latvijoje – pagrindinių hidroelektrinių generacijos augimas vidutiniškai po 39 %. Bendrai Baltijos šalyse hidroelektrinių gamyba augo 36 %, o šiluminių ir vėjo elektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 6 % ir 7 %. Bendras šalių elektros suvartojimas nežymiai augo ir siekė 616 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 58 % viso šalies poreikio (113 GWh generacija iš 195 GWh poreikio), Latvijos – 76% (120 GWh iš 158 GWh) ir Lietuvos – 35 % (91 GWh iš 263 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 8 % iki vid. 146 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 18 % iki 30 MWh, o Lietuvoje taip pat sumažėjo 5 % iki vid. 238 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 3 %. Šalyje 29 % augo hidroelektrinių bei 1 % šiluminių elektrinių gamyba. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 5 %. Hidroelektrinių generacijos augimą sąlygojo Kruonio HAE elektrinės generacijos augimas antrą savaitę iš eilės - Kruonio HAE generacija augo 33 % ir elektrinė pagamino 14 % viso šalies generacijos kiekio. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 44 %, šiluminės elektrinės 37 % ir hidroelektrinės 19 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 65 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 1 %. Importo struktūra: 75 % iš trečiųjų šalių, 18 % iš Švedijos, 5 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 60 % Lenkijos, 33 % Latvijos ir 7 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 65 %, o Lietuvos kryptimi 7 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 41 %, o Švedijos kryptimi 7 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 6 %, o Latvijos kryptimi – 26 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 20 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 5 %.
 
Į viršų