Naujienos

2021-06-28

Vyraujant karštiems orams, Lietuvoje elektros suvartojimas augo net ir šventinę savaitę

Lietuvoje didmeninė elektros kaina, sudaranti 37 % mažmeninės elektros kainos, toliau auga. Visame Baltijos šalių regione fiksuotas 12 % kainų augimas, o  Švedijos ketvirtojoje zonoje kainos kilo 14 %. Vyraujant karštiems orams, didėjo ir elektros suvartojimas nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo mažiau darbo dienų. 
 
Birželio 21 — 27 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 9 %, iki 85,5 Eur / MWh. Estijoje kaina didėjo 11 % ir siekė 76,1 Eur / MWh, o Latvijoje padidėjo 13 %, iki 85,5 Eur / MWh.
 
„Nesitraukiantys karščiai ir auganti oro temperatūra jau 4 savaites iš eilės didina ir elektros suvartojimą, o praeitą savaitę jis augo nepaisant to, kad darbo savaitė buvo trumpesnė. Baltijos šalių regione atsinaujinančių išteklių generacija sumažėjo 54 %, labiausiai smuko vėjo generacija - 26 %, o tai buvo kompensuojama šiluminių ir kitų elektrinių bei importu iš kaimyninių šalių. Lyginant su praėjusia savaite, didžiausias pokytis fiksuotas „NordBalt“ jungtyje 16 % padidėjus importui iš Švedijos“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo iki 227 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išliko tokia pati, o vietos elektrinės užtikrino 41 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 92 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 62 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 11 %, hidroelektrinės – 11 %, saulės elektrinės – 6 %, kitos elektrinės – 10 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, sumažėjo 31 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 9 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys didėjo 6 %, o kitų elektrinių gamyba augo 61 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 4 %. 15 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 37 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 6 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 26 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 91 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 8 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 1 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 49 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 13 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 63 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.