Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-03-31

Elektra didmeninėje rinkoje pigo trečią savaitę iš eilės

Didmeninės elektros kainos mažėjimą stebime jau trečią savaitę iš eilės: palyginus su savaite prieš tai, kai buvo užfiksuotas elektros rinkos „NordPool“ rekordas,  praėjusią savaitę elektra pigo dar 7 %.
„Lyginant su ankstesne savaite, elektros energijos vartojimas Lietuvoje mažėjo 5 %. Tokios elektros suvartojimo mažėjimo tendencijos yra įprastos pavasario metu ir yra sąlygotos sparčiai šylančių orų, artėjančios šildymo sezono pabaigos ir ilgesnio šviesaus laikotarpio paroje“, - sako Liutauras Varanavičius, elektros perdavimo sistemos „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina taip pat mažėjo 7 % ir siekė 20,5 EUR/MWh. „Nordpool“ sistemos kaina krito 20% ir siekė 6,4 EUR/MWh.
Žymesni pokyčiai fiksuoti gamyboje: Lietuvoje vietinė elektros generacija mažėjo beveik trečdaliu. Vietinė mūsų šalies gamyba praėjusią savaitę užtikrino 29 % šalies elektros energijos suvartojimo: pagaminta 63 GWh, suvartota 219 GWh elektros energijos.
Vėjo elektrinės pagamino 29 %, šiluminės elektrinės - 18 %, hidroelektrinės - 29 %,  kitos elektrinės 32 % visos Lietuvoje pagamintos elektros. Mažiau gamino visų tipų elektrinės, tačiau  labiausiai  sumažėjo vėjo elektrinių gamyba (56 %).  Šiluminės elektrinės pagamino 18 % mažiau, o hidroelektrinių gamyba mažėjo 7 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 73 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas augo 4 %. Importo struktūra: 16 % iš trečiųjų šalių, 54 % iš Švedijos, 21 % iš Latvijos ir 9 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 12 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 86 % Lenkijos ir 14 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 45 %, o Lietuvos kryptimi 24 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 100 %, o Švedijos kryptimi 0 %.
 
Į viršų