2025-04-08
Vėjuotą ir saulėtą kovą elektros kaina mažėjo 40 procentų
Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai lėmė aukštą atsinaujinančių išteklių elektros gamybą ir reikšmingą kainų kirtimą elektros rinkoje. Be to, kovą buvo 8 paros, kai vietinė generacija Lietuvoje visiškai patenkino elektros vartojimo poreikį – tai dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Mėnesio pabaigoje „NordBalt“ jungties gedimas Švedijos pusėje kartu su sumažėjusia vėjo elektros gamyba lėmė dviejų dienų elektros kainų šuolį. Išaugus atsinaujinančių išteklių generacijai ir baigus jungties remonto darbus, kaina stabilizavosi.
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 92 Eur / MWh. Tai 40 proc. mažiau nei vasario mėnesį, kai kaina buvo 152 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms kovą turėjo itin aukšta vėjo elektrinių generacija, ilgėjant šviesaus paros laikui augusi saulės elektrinių gamyba ir dėl aukštesnės oro temperatūros visame regione mažėjęs elektros vartojimas.
„Kovą pasitikome su mažesnėmis elektros kainomis bei reikšminga vėjo ir saulės jėgainių įtaka elektros rinkai. Pavyzdžiui, kovo 5 d. pagerintas valandinis vėjo jėgainių gamybos rekordas – 1335 MW. O kovo 6 d. vien tik vėjo ir saulės elektrinės Lietuvoje pagamino 31,8 GWh – tai buvo didesnis kiekis, nei tos dienos vartojimas – 30,8 GWh. Taip pat praėjusį mėnesį fiksuota istorinė savaitė, kai pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuvoje vietos elektrinės pagamino daugiau elektros energijos nei buvo suvartota. Kai kuriomis dienomis, vėjo ir saulės jėgainių gamybai viršijant paklausą, formavosi neigiamos kainos. Pavyzdžiui, kovo 22 d. 13 val. fiksavome -11,5 Eur / MWh kainą – saulėtą ir vėjuotą šeštadienį suvartojimas Lietuvoje buvo nedidelis“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Jos teigimu, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra sukuria naujų galimybių ir iššūkių.
„Kovą leistina generuoti saulės ir vėjo elektrinių galia Lietuvoje perkopė 4 GW. Palyginti, 2022 metų pradžioje AEI galia siekė vos 0,8 GW. Tokia sparti atsinaujinančios energetikos plėtra lemia vis daugiau valandų, kai elektros kainos būna neigiamos. Tiesa, daugiau iššūkių kelia periodai, kai saulės ir vėjo nėra bei kyla trikdžiai kitų šalių elektros sistemose. Tokia situacija susiklostė mėnesio pabaigoje, kai atsijungė 700 MW galios „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos. Dėl nedidelės vėjo elektrinių generacijos ir ribotų galimybių importuoti elektrą, kovo 31 d. Baltijos šalyse formavosi itin aukštos valandinės kainos – 773 Eur / MWh. Balandžio 2 dieną jungtis su Švedija įjungta po remonto ir mėnesio pradžioje vėl formavosi neigiamos kainos. Kainų šuoliai rodo, kad mūsų rinkai reikalingi lankstūs vartojimo ir gamybos pajėgumai“, – teigia A. Krasauskienė.
Elektros suvartojimas mažėjo
Latvijoje elektros kainos buvo tokios pat, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek mažesnės – 90 Eur / MWh. Baltijos jūros regione didžiausios kaina formavosi Lenkijoje – 99 Eur / MWh ir Vokietijoje – 95 Eur / MWh. Mažiausios kainos buvo Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 5–20 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 92,1 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 88,7 ir 68,2 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1000 GWh. Palyginti su vasariu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį mažėjo 13 proc.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per kovą buvo pagaminta 826 GWh elektros energijos – 30 proc. daugiau nei vasarį, kai generacija siekė 636 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 83 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės kovą gamino daugiausiai – apie 45 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išaugo 78 proc. nuo 211 GWh iki 376 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo penktadaliu nuo 268 GWh iki 215 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo beveik tris kartus nuo 41 GWh iki 112 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 12 proc. nuo 56 GWh iki 63 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 59 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 26 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 13 proc. nuo 541 GWh iki 468 GWh, palyginti su vasario duomenimis. Kovą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 77 proc., iš Latvijos 13 proc., o iš Lenkijos importuota 10 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo tris kartus nuo 68 GWh iki 206 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 62 proc., 29 proc. į Lenkiją, o likę 9 proc. į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
