2025-09-29
Praėjusią savaitę sumažėjusi vėjo generacija lėmė aukštesnes elektros kainas
Ketvirtąją rugsėjo savaitę Baltijos šalyse dviem trečdaliais sumažėjusi vėjo jėgainių generacija lėmė išaugusias elektros kainas, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu per pastaruosius dvejus metus, savaitės elektros kaina yra mažesnė.
Rugsėjo 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 51 proc. nuo 53 Eur / MWh iki 80 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati 80 Eur / MWh, Estijoje – 70 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos augo elektros kaina, daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse. Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo. Tai rodo, jog elektros rinkoje kainas ir toliau labiausiai lemia gamybos šaltinių balansas bei regioniniai srautai. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu per pastaruosius dvejus metus, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina yra mažesnė“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 203 GWh iki 208 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 65 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 134 GWh elektros energijos – 25 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 178 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba augo 73 proc. nuo 24 GWh iki 41 GWh. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo 63 proc. nuo 106 GWh iki 39 GWh. Saulės jėgainių generacija augo 2 proc. nuo 32 GWh iki 33 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 7 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės – 29 proc., saulės elektrinės – 24 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 39 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 4 proc. nuo 106 GWh iki 110 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 80 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 65 proc. nuo 70 GWh iki 25 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 25 proc. į Latviją, o likę 4 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 75 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai.
