2024-08-09
„Litgrid“ pirmojo pusmečio rezultatai: nuosekliai tęsiamas pasiruošimas sinchronizacijai, dėmesys atsinaujinančiai energetikai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2024 m. pirmąjį pusmetį tęsė pasirengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais darbus, rūpinosi atsinaujinančios energetikos projektų sklandžiu įgyvendinimu, užtikrino patikimą elektros energijos tiekimą. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bendrovės pajamos ir pelnas pirmąjį pusmetį augo.
„Per antrąjį metų ketvirtį toliau įgyvendinome darbus, svarbius ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Į Neries pastotę atvyko trečiojo sinchroninio kompensatoriaus komponentai, tuo metu toliau tęsiame kitų dviejų įrenginių Alytuje ir Telšiuose įrengimo darbus. Neries pastotėje taip pat jungėme laikinąją jungtį Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, kuri svarbi perdavimo tinklo patikimumui, atliekant kitus projektus. Taip pat baigėme 330 kV linijos Klaipėda–Šyša rekonstrukciją. Liepos mėnesį kartu su Latvijos ir Estijos elektros perdavimo operatorėmis AST ir „Elering“ išsiuntėme pranešimą dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos 2025 metų vasarį, o lygiai už pusmečio planuojame prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Antrąjį ketvirtį „Litgrid“ toliau kryptingai rūpinosi atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros perdavimo tinklo. Birželį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino atnaujintą pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kuriame patikslintos dokumento nuostatos, mažinama rizika vystytojams ir jiems išteklius suteikiančioms finansų įstaigoms, detalizuojami elektrinių valdymo procesai, naikinami pertekliniai reikalavimai, supaprastinama atsinaujinančių išteklių elektrinių vystymo eiga.
Balandžio mėnesį Molėtų rajone prie tinklo prijungta 80 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinė, o birželį Tauragės rajone – pirmasis hibridinis parkas, kuriame elektrą gaminti gali vėjo ir saulės elektrinės. Per birželio mėnesį pasibaigusį perdavimo tinklo rezervacijų ciklą pagal 15 prašymų „Litgrid“ atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 1,7 GW galią.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos šalies poreikiams kiekis padidėjo 0,5 proc., nuo 4,718 TWh pirmąjį praėjusių metų pusmetį iki 4,739 TWh šių metų sausį–birželį.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2024 m. pirmą pusmetį vidutinės nutraukimų trukmės (angl. average interruption time, AIT) rodiklis siekė 0,38 min., o neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) rodiklis sudarė 10,64 MWh. VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmą pusmetį atitinkamai buvo 92,18 proc. ir 98,19 procentai. Didžiausią įtaką „NordBalt“ prieinamumui turėjo Švedijos operatorės „Svesnka Kraftnat“ atlikti remonto darbai, o „LitPol Link“ prieinamumui – Lenkijos operatorės PSE atlikti planiniai darbai.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį „Litgrid“ pajamos siekė 197,7 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 18 proc. didesnės.
Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 37 proc. iki 65,1 mln. Eur. Vidutinė faktinė perdavimo kaina per metus padidėjo 2 kartus, tačiau pajamų mažėjimą lėmė tai, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį tarifo mažinimui buvo panaudota 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 5,2 karto iki 71,7 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – dėl planuotų didesnių sąnaudų VERT nustatyta 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų kaina.
Balansavimo veiklos pajamos didėjo 29 proc. iki 57,7 mln. Eur, tačiau „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2024 m. pirmojo pusmečio bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 40,6 mln. Eur, 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai EBITDA siekė 35 mln. Eur. Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 24,8 mln. Eur. Palyginti, 2023 m. pirmojo pusmečio koreguotas EBITDA buvo 20,3 mln. Eur. Koreguoto EBITDA augimui didžiausią įtaką turėjo 2024 m. perdavimo pajamose nustatyta 6 mln. Eur papildoma dedamoji investicijų finansavimui.
Grynasis pelnas 2024 m. pirmąjį pusmetį siekė 28,1 mln. Eur, 22 proc. daugiau nei 2023 m. sausį–birželį, kai grynasis pelnas siekė 23 mln. Eur. Didesnį pelną daugiausia lėmė geresnis papildomų paslaugų rezultatas, mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos. Neigiamą įtaką rezultatams turėjo mažesnės elektros perdavimo pajamos, blogesnis kitų perdavimo veiklų rezultatas, didesnės veiklos sąnaudos. Koreguotas 2024 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 14,7 mln. Eur, 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 10,4 mln. Eur.
„Litgrid“ 2024 m. pirmojo pusmečio investicijos siekė 90,2 mln. Eur, iš jų 62 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 38 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos 2024 m. pirmąjį pusmetį buvo 53 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 49 proc. didesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
