Litgrid

Sinchronizacija

2025 metų vasario 9 dieną įvykusi sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – tai paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos veikia vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis.

Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikė sinchroniškai su IPS / UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdė ir koordinavo dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol buvo izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje.

Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje buvo visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus vienu dažniu veikti kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.

Kokia sinchronizacijos nauda?

Sinchronizacijos projektas leido Lietuvai pasiekti energetinę laisvę, todėl jis yra ypatingai svarbus nacionalinio saugumo prasme. Tačiau sinchronizacija turi ir daugiau naudų:

- Sinchronizacijos projekto apimtyje įdiegta infrastruktūra padeda integruoti į Lietuvos sistemą daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Naujos linijos ir įrenginiai prisideda prie Lietuvos tikslo 2050 m. tapti šalimi, 100 proc. reikalingos elektros pasigaminančia iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių.

- Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais visas tris Baltijos šalis ne tik komerciškai ir teisiškai, bet ir fiziškai atribojo nuo Astravo atominės elektrinės ir joje gaminamos energijos.

- Elektros energijos prekyba su kontinentine Europa, mūsų strateginiais ekonominiais partneriais, padidės pastačius naują jungtį „Harmony Link“.

- Visiškas atsiskyrimas nuo IPS / UPS zonos buvo būtinas ne tik dėl techninių priežasčių. Tai naudinga ir ekonomine prasme, nes sukuria lygias konkurencines sąlygas gamintojams, skatina investicijas rinkoje.

Be to, kad tapę visaverčiais Europos elektros infrastruktūros dalyviais patys galime savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį, sujungus elektros sistemos tinklus atsirado daugiau galimybių plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir aktyviau dalyvauti bendroje ES elektros rinkoje.

Kaip vyko sinchronizacija?

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyko pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Besiruošiant sinchronizacijai buvo stiprinami vidiniai Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, įrengiami sinchroniniai kompensatoriai, o sistemos paruoštos atsijungimui nuo IPS / UPS sistemos ir savarankiškam dažnio valdymui.

Nauja jungtis su Lenkija „Harmony Link“ atliks rinkų integravimo funkciją – per ją vyks elektros prekyba su Lenkija.

Lietuvos Vyriausybės patvirtinti ir strateginę svarbą valstybei turintys sinchronizacijos programos projektai:

1. „LitPol Link“ jungties išplėtimas (projektas užbaigtas)
2. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba (vykdomi statybos darbai)
3. „Harmony Link“ jungties statyba (projektas vykdomas)
4. 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas (projektas užbaigtas)
5. 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba (projektas užbaigtas)
6. 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstravimas (projektas užbaigtas)
7. 330 kV linijos Vilnius–Neris statyba (vykdomi statybos darbai)
8. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba (vykdomi statybos darbai)
9. 330 kV linijos Darbėnai–Bitėnai statyba (vykdomi statybos darbai)
10. 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba (vykdomi statybos darbai)
11. Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET (projektas užbaigtas)
12. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energijos sistemoje (EES) (vykdomi įrengimo darbai Neries pastotėje)
13. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas (sistema įdiegta)
14. Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas (projektas užbaigtas)

15. „NordBalt” jungties valdymo sistemos modernizavimas (projektas vykdomas)

16. Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija (vykdomi statybos darbai)

17. Lietuvos EES avarinės pagalbos iš Lenkijos EES per sinchroninę jungtį bandymas (projektas užbaigtas)

18. Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas (projektas užbaigtas)

19. Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas ir sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų (projektas užbaigtas)

20. Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įrengimas (projektas užbaigtas, įgyvendino paskirtoji kaupimo sistemos operatorė UAB „Energy cells“)

Papildomas projektas: Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas („Litgrid“ ir EPSO-G projektas, kuris nėra įtrauktas į Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos programos projektų sąrašą)

Kokie sinchronizacijos projektų pagrindiniai tikslai?

- Sukurti „vartus į Vakarus“. Tai apima esamą Lietuvos–Lenkijos „LitPol Link“ jungties išplėtimą ir naują „Harmony Link“ jungties nutiesimą.

- Stiprinti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, siekiant užtikrinti jo atsparumą atsijungus nuo IPS / UPS. Tai apima Vilniaus miesto patikimumo užtikrinimą, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo rekonstrukciją, Vakarų Lietuvos perdavimo tinklo paruošimą atsijungimui nuo Kaliningrado srities.

- Įrengti po 3 sinchroninius kompensatorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Prisijungdamos prie kontinentinės Europos tinklų, Baltijos šalys turi įgyvendinti tam tikrus techninius sistemos reikalavimus. Vienas iš jų – tinklo inercija. Tam užtikrinti įrengiami sinchroniniai kompensatoriai. Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.

- Įrengti sistemos dažnio stabilumo vertinimo valdymo sistemą ir automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemą. Tai svarbu todėl, kad po sinchronizacijos elektros sistemos dažnis valdomas Lietuvoje.

- Išbandyti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sinchroninį darbą tuo atveju, jei įvyktų neplanuotas atsijungimas nuo IPS / UPS, atlikti Lietuvos elektros sistemos ir trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymus.

Sinchronizacijos kaina

Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų, projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš ES infrastruktūros tinklų priemonės paskirtas daugiau nei 1,2 mlrd. eurų finansavimas, projektas finansuojami iki 75 %, studijos – 50 %.

Likusi projekto dalis finansuojama trijų Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių lėšomis.