Sinchronizacija

Litgrid > Sinchronizacija > Sinchronizacija

Sinchronizacija

Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – tai paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos ruošiasi veikti vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis.
 
Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS / UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje.
 
Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus vienu dažniu veikti kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.
 
Kokia sinchronizacijos nauda?
 
Sinchronizacijos projektas leis Lietuvai pasiekti energetinę laisvę, todėl jis yra ypatingai svarbus nacionalinio saugumo prasme. Tačiau sinchronizacija turi ir daugiau naudų:
 
- Sinchronizacijos projekto apimtyje įdiegta infrastruktūra padės integruoti į Lietuvos sistemą daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Naujos linijos ir įrenginiai prisidės prie Lietuvos tikslo 2050 m. tapti šalimi, 100 proc. reikalingos elektros pasigaminančia iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių.
 
- Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – vienintelis būdas visas tris Baltijos šalis ne tik komerciškai ir teisiškai, bet ir fiziškai atriboti nuo Astravo atominės elektrinės ir joje gaminamos energijos.
 
- Padidės elektros energijos prekybos su kontinentine Europa, mūsų strateginiais ekonominiais partneriais, apimtys, pastačius naują jungtį „Harmony Link“.
 
- Visiškas atsiskyrimas nuo IPS / UPS zonos yra būtinas ne tik dėl techninių priežasčių. Tai bus naudinga ir ekonomine prasme, nes sukurs lygias konkurencines sąlygas gamintojams, skatins investicijas rinkoje. Šiuo metu trečiųjų šalių elektros gamintojai, naudojantys nesaugius ir taršius įrenginius, turi pranašumą prieš į atsinaujinančią energetiką investuojančius ir tvarios gamybos siekiančius Baltijos šalių gamintojus.
 
Taigi, be to, kad tapsime visaverčiais Europos elektros infrastruktūros dalyviais, patys galėsime savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį, sujungus elektros sistemos tinklus, taip pat atsiras daugiau galimybių plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir aktyviau dalyvauti bendroje ES elektros rinkoje.
 
Kaip įvyks sinchronizacija?
 
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyks pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Besiruošiant sinchronizacijai yra stiprinami vidiniai Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, įrengiami sinchroniniai kompensatoriai, o sistemos rengiamos atsijungimui nuo IPS / UPS sistemos ir savarankiškam dažnio valdymui.
 
Planuojama, kad  „Harmony Link“ atliks rinkų integravimo funkciją – per ją vyks elektros prekyba su Lenkija.  
 
Lietuvos Vyriausybės patvirtinti ir strateginę svarbą valstybei turintys sinchronizacijos programos projektai:
 
1. „LitPol Link“ jungties išplėtimas (projektas užbaigtas)
2. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba (vykdomi statybos darbai)
3. „Harmony Link“ jungties statyba (projektas reorganizuojamas)
4. 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas (projektas užbaigtas)
5. 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba (projektas užbaigtas)
6. 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstravimas (projektas užbaigtas)
7. 330 kV linijos Vilnius–Neris statyba (vykdomi statybos darbai)
8. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba (gautas statybą leidžiantis dokumentas)
9. 330 kV linijos Darbėnai–Bitėnai statyba (vykdomi antrojo etapo statybos darbai)
10. 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba (vykdomi antrojo etapo statybos darbai ir trečiojo etapo projektavimo darbai)
11. Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET (projektas užbaigtas)
12.  Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energijos sistemoje (EES)  (vykdomi statybos darbai, Telšiuose ir Alytuje vykdomi sinchroninių kompensatorių įrengimo darbai)
13. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas (paskelbtas viešasis pirkimas)
14. Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas (programinė įranga įdiegta į gamybinę aplinką)
15. „NordBalt” jungties valdymo sistemos modernizavimas. (rengiami pirkimų dokumantai)
16. Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija (vykdomi statybos darbai)
20. Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įrengimas (projektas užbaigtas, įgyvendino paskirtoji kaupimo sistemos operatorė UAB „Energy cells“)
 
Papildomas projektas: Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas („Litgrid“ ir EPSO-G įgyvendinamas projektas, kuris nėra įtrauktas į Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos programos projektų sąrašą)
 
Kokie sinchronizacijos projektų pagrindiniai tikslai?
 
- Sukurti „vartus į Vakarus“. Tai apima esamą Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“ jungties išplėtimą, naują „Harmony Link“ jungties nutiesimą ir Darbėnų transformatorių / keitiklio pastotės statybas.
 
- Stiprinti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, siekiant užtikrinti jo atsparumą atsijungus nuo IPS / UPS. Tai apima Vilniaus miesto patikimumo užtikrinimą, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo rekonstrukciją, Vakarų Lietuvos perdavimo tinklo paruošimą atsijungimui nuo Kaliningrado srities ir „Harmony Link“ jungties integravimui.
 
- Įrengti po 3 sinchroninius kompensatorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Prisijungdamos prie kontinentinės Europos tinklų, Baltijos šalys turi įgyvendinti tam tikrus techninius sistemos reikalavimus. Vienas iš jų – tinklo inercija. Tam užtikrinti ir bus įrengiami sinchroniniai kompensatoriai. Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
 
- Įrengti sistemos dažnio stabilumo vertinimo valdymo sistemą ir automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemą. Tai svarbu todėl, kad po sinchronizacijos elektros sistemos dažnis bus valdomas Lietuvoje.
 
- Išbandyti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sinchroninį darbą tuo atveju, jei įvyktų neplanuotas atsijungimas nuo IPS / UPS, atlikti Lietuvos elektros sistemos ir trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymus.
 
Įgyvendinę visas sąlygas pradėsime veikti vienu dažniu su kontinentine Europa.
 
Kiek sinchronizacija kainuos?
 
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
 
Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš ES infrastruktūros tinklų priemonės jau paskirtas daugiau nei 1,2 mlrd. eurų finansavimas. Iki šiol kiekvienas projektas finansuotas maksimaliu galimu intensyvumu – 75 %, studijos – 50 %.
 
Likusi projekto dalis finansuojama trijų Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių lėšomis.