2021-09-20
Per savaitę elektra pabrango 9 proc., užfiksuotas naujas kainų rekordas
Praėjusią savaitę šalyje išaugus suvartojimui ir toliau brangstant dujoms, didmeninė elektros rinkos kaina biržoje pasiekė naujus rekordus. Tokios aukštos kainos nebuvo fiksuotos nuo 2015 metų rudens, kai Lietuva dar neturėjo nuolatinės srovės jungčių su Švedija ir Lenkija.
Rugsėjo 13—20 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 9 proc. iki 134,7 Eur / MWh, o Latvijoje ir Estijoje fiksuota vidutinė savaitės kaina 134 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę kainos toliau augo pirmiausia dėl nemažėjančių šiluminių elektrinių kaštų. Didmeninėje dujų rinkoje kainos, palyginti su metų pradžia, yra padidėjusios 3 kartus, apyvartiniai taršos leidimai laikosi taip pat aukštumose – daugiau nei 60 Eur už toną. Trečiadienį vidutinė dienos kaina Lietuvos zonoje pasiekė naują rekordą – 160,36 Eur / MWh, o „Nord Pool“ biržoje nuo 2014 metų pirmą kartą ketvirtadienį pasiektas naujas rekordas, kuomet vidutinė sistemos kaina pasiekė 113,04 Eur / MWh. Tiesa, savaitės antroje dalyje pastebėtas kainų sumažėjimas, kurį lėmė išaugusi vėjo elektrinių gamyba, padidėję srautai iš Skandinavijos per „NordBalt“ ir savaitgalį sumažėjęs vartojimas“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, prieš dvi savaites baigti „NordBalt“ planiniai darbai leido padidinti jungties išnaudojimą, tačiau praėjusią savaitę buvo pradėti planiniai remonto darbai „LitPol Link“ jungtyje, o tai sumažino srautus su Lenkija.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje augo 3 proc. ir pasiekė 229 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 6 proc., o vietos elektrinės užtikrino 50 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 116 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 63 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 22 proc., hidroelektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 2 proc., kitos elektrinės – 3 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausias augimas pastebėtas vėjo elektrinių – 86 proc. (per praėjusią savaitę sugeneruota 26 GWh) ir šiluminių elektrinių, kurių augimas buvo 4 proc. Likusi vietinė gamybą mažėjo, o labiausiai dėl pasikeitusių orų krito saulės elektrinių gamyba (50 proc.), tai pat mažėjo hidroelektrinių (31 proc.) ir kitų elektrinių gamyba (26 proc.).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 53 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 1 proc. Diferencijuojant šalies importą 6 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 23 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 69 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 2 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 24 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 16 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 83 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 17 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 29 proc., Švedijos kryptimi 13 proc.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
