Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-12-14

Elektros kainos Lietuvoje išliko stabiliai aukštos: prisidėjo ir nauja jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Baltijos šalyse buvo stabilios, kai daugelyje „Nord Pool“ biržos kainų zonų jos augo. Prie augimo prisidėjo ir tai, kad pradėjo veikti nauja elektros jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos, kuria iš Skandinavijos „iškeliavo“ dalis pigios atsinaujinančių išteklių energijos.
 
Gruodžio  7–13 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 1 % ir siekė 52,7 EUR / MWh. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros kaina buvo 36 % didesnė. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos taip pat mažėjo 1 %, o vidutinė savaitės kaina siekė 51,6 EUR / MWh.
 
„Po ilgai pažeme besiritančių elektros kainų Šiaurės šalyse, elektros kainos pradėjo kilti į viršų. Bendrą lygį atspindinti „Nord Pool“ sistemos kaina per savaitę išaugo 27 %, elektra nebrango tik Baltijos šalyse, kur jau yra aukščiausiame lygyje šiemet, ir dviejose Švedijos ir Danijos zonose – SE4 ir DK2. Vandens rezervų lygis Norvegijoje ir Švedijoje išlieka rekordiškai aukštas, nors jau pastebimos mažėjimo tendencijos, kaip ir įprasta atėjus šaltajam sezonui, todėl tikėtina, jog kainos išsilaikys aukštesnės nei metų pradžioje“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Pasak jo, prie kainų augimo prisidėjo ir nuo trečiadienio pradėjusi veikti 1400 MW galios tarpsisteminė jungtis tarp Vokietijos ir Norvegijos, leidusi Norvegijai išauginti eksporto srautą į Europą 86 %.
 
„Hidroenergiją gausiai gaminančių pietinių Norvegijos elektros prekybos zonų kainos per savaitę išaugo 50 % arba labiausiai „Nord Pool“ sistemoje. Kol kas naujoji jungtis veiks bandomuoju režimu, o pirmaisiais eksploatacijos metais minimalūs garantuojami pralaidumai prekybai bus tik 11,7 % jungties pajėgumų. Gerėjanti tarpsisteminių jungčių infrastruktūra leidžia efektyviau panaudoti turimus resursus ir yra vienas iš kertinių Europos tikslų siekiant integruoti gamintojus iš atsinaujinančių išteklių. Tai reiškia ir vienodesnes kainas visoje Europoje. Kartais, kaip, pavyzdžiui, šiuo metu, tai nebus palanku vartotojams Lietuvoje, kurie iki šiol per „NordBalt“ jungtį turėjo mažesnę konkurenciją importuojant pigią elektros energiją iš Skandinavijos. Tačiau ilguoju laikotarpiu labiau integruotos rinkos bus naudingos visiems, nes vis mažiau priklausysime nuo vietinių gamtos sąlygų“, – sako L. Varanavičius.
 
Šąlant orams elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 % ir siekė 267 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 %, o vietos elektrinės užtikrino 51 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 137 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 42 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 %, hidroelektrinės – 13 %, kitos elektrinės –11 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 15 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 5 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 13 %, o kitų elektrinių gamyba mažėjo 10 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 52 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 3 %. 27 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 4 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 14 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 83 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 15 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 2 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 8 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.