Naujienos

2022-08-29

Šiluminių elektrinių generacija Lietuvoje augo dvigubai

Sumažėjus atsinaujinančių išteklių generacijai Lietuvoje, šiluminių elektrinių gamyba praėjusią savaitę augo dvigubai.
 
Rugpjūčio 22–28 dienomis šiluminių elektrinių generacija didėjo nuo 27 GWh iki 58 GWh elektros energijos. Saulės jėgainių bei hidroelektrinių generacija kito nežymiai ir atitinkamai siekė 11 GWh bei 8 GWh, o elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse krito nuo 21 GWh iki 10 GWh.
 
Šiluminės elektrinės pagamino 63 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 12 proc., vėjo jėgainės – apie 11 proc., hidroelektrinės – apie 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.
 
Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 7 proc., nuo 515 Eur/MWh iki 550 Eur/MWh.
 
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius teigia, kad šiluminių elektrinių generacija augo visose Baltijos valstybėse.
 
„Daugiau nei per pusę sumažėjus vėjo jėgainių gamybai visame regione, praėjusią savaitę Baltijos šalyse reikšmingai išaugo vietinė generacija. Didžiausiu pokyčiu tapo dvigubai išaugusi šiluminių elektrinių generacija. Estijoje ji padidėjo nuo 67 GWh iki 132 GWh, taip užtikrindama net 93 proc. Estijos suvartojimo. Latvijoje šiluminės elektrinės pagamino apie 53 GWh elektros energijos, užtikrindamos 43 proc. Latvijos suvartojimo. Taip pat ir Lietuvoje šiluminių elektrinių generacija reikšmingai išaugo – nuo 27 GWh iki 58 GWh“, – sako jis.
 
Jo teigimu, praėjusią savaitę Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GetBaltic“ biržoje dujų kainos buvo mažesnės nei Vakarų Europoje, kur fiksuotos didelės vidutinėse elektros kainos.
 
„Nors šiluminės elektrinės degina brangias gamtines dujas, tačiau Vakarų Europoje jos praėjusią savaitę buvo apie 30 Eur/MWh brangesnės nei „GetBaltic“ dujų prekybos aikštelėse. Tai viena iš priežasčių, kodėl praėjusią savaitę Vakarų Europoje fiksuotos didesnės kainos nei Lietuvoje. Vokietijoje jos augo 20 proc., ir siekė 586 Eur/MWh, Nyderlanduose augo 24 proc. ir siekė 577 Eur/MWh, o Prancūzijoje šoktelėjo 27 proc. net iki 611 Eur/MWh“, – sako L. Varanavičius.
 
Praėjusią savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje  augo 4 proc. nuo 217 GWh iki 226 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 40 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 91 GWh elektros energijos – 28 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai gamyba siekė 71 GWh.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc., nuo 188 GWh iki 160 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 2 proc. iš Lenkijos.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 87 proc., nuo 25 GWh iki 47 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.