Naujienos

2021-05-17

Mažėjant suvartojimui, elektros kainos krito ketvirtadaliu

Praėjusią savaitę atšilę orai lėmė mažesnį elektros suvartojimą šalyje, o vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje, nors ir sumažėjo, tačiau sudarė daugiau nei trečdalį šalyje pagaminamos elektros energijos.
 
Gegužės 10 – 17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 25 proc., iki 39,9 Eur / MWh. Tokia pat kaina ir jos pokytis fiksuoti ir Estijoje bei Latvijoje.
 
„Praėjusią savaitę toliau šylant orams ir mažėjant elektros vartojimui šalyje, elektros kainos krito ketvirtadaliu. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys: sumažėjęs elektros suvartojimas ir aukšta vėjo generacija šalyje. Savaitės pradžioje, pirmadienį, vyraujant saulėtai ir vėjuotai dienai, saulės elektrinių maksimali generacija dienos metu pasiekė net 124 MW, o bendra generacija sudarė 7 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos, vėjo elektrinių maksimali generacija siekė – 362 MW. Taip pat savaitės pabaigoje toliau stebėjome sparčiai kylančias apyvartinių taršos leidimų kainas, kurios perkopė rekordines 53,95 Eur / t aukštumas. Europos Komisija patvirtino, kaip veiks rinkos stabilumo rezervo (RSR) (angl. MSR) mechanizmas. Pagal sutartus teisės aktus RSR taip pat išleis 100 mln. tonų per metus, jei apyvartoje esančių taršos leidimų skaičius sumažės iki 400 mln. tonų ir pridės juos prie kitais metais aukcione parduodamo kiekio. Numatyta, kad RSR bus mažinama po 12 proc. kiekvienais metais iki 2023 metų, tačiau esant poreikiui planai gali keistis per 2021 metais numatyta planinę peržiūrą“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo iki 216 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 17 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 70 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 42 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės – 7 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 20 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 40 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 14 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas pernelyg nepakito. 14 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 20 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 66 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 47 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 0 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 100 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 0 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 29 proc., o Švedijos kryptimi – 3 proc.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.