Naujienos

2023-02-22

„Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išbandys virtualiuosius sensorius atsinaujinančios energetikos plėtrai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualiąją kintamo pralaidumo technologiją. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. Tai sukurtų sąlygas atsinaujinančių išteklių elektrinėms daugiau veikti be gamybos apribojimų.
 
Virtualioji kintamo pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) pirmą kartą bus panaudota 330 kV linijoje Kaunas–Šiauliai ir 110 kV linijoje Palanga–Vėjas 1, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose.
 
Dėl šios inovacijos įgyvendinimo „Litgrid“ vasario viduryje pasirašė sutartį su Norvegijos bendrove „Heimdall Power AS“.
 
„Kintamo pralaidumo technologijos turi didelį potencialą, todėl siekiame bendradarbiauti su kuo daugiau partnerių, ieškodami tinkamiausio įrankio mūsų šaliai. Šios technologijos leidžia gerokai mažesnėmis sąnaudomis, nei atliekant rekonstrukciją, padidinti linijų pralaidumą – kad jomis galėtų tekėti daugiau elektros energijos. Didesnis elektros oro linijų pralaidumas leistų atsinaujinančių išteklių elektrinėms pagaminti daugiau be apribojimų. Partnerių iš Norvegijos pasiūlytas sprendimas unikalus tuo, kad oro linijų pralaidumas bus matuojamas naudojant virtualiuosius sensorius, imituojant fizinių sensorių veikimą. Tai leidžia išvengti fizinės įrangos montavimo prie elektros perdavimo linijų ir jos priežiūros išlaidų, taigi sąnaudos dar mažesnės“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Virtualieji sensoriai apskaičiuos minėtų elektros oro linijų pralaidumo galimybes pagal „Litgrid“ specialistų pateiktus elektros perdavimo linijų techninius duomenis, atramų koordinates ir jų šviesos aptikimo ir diapazono (angl. LiDAR) profilį.
 
Remiantis šia informacija, „Heimdall Power AS“ sumodeliuos skaitmeninę elektros oro liniją, įvertins, kurie tarpatramiai labiausiai veikia elektros pralaidumą, ir tik jiems skaičiuos pralaidumą pagal prognozuotas oro sąlygas. Oro linijų pralaidumas priklauso nuo jų temperatūros, o šiai įtaką daro aplinkos oro temperatūra, vėjo kryptis, vėjo greitis, saulės stiprumas, oro drėgmė ir krituliai.
 
„Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę Litgrid“ vertiname kaip labai inovatyvią bendrovę. Džiaugiamės galėdami dirbti su savo srities profesionalais šiame projekte“, – teigia Vivi Mathiesen, „Heimdall Power AS“ viceprezidentė.
 
Nuo pernai spalio mėnesio 110 kV elektros perdavimo linijoje Palanga–Vėjas 1 „Litgrid“ įgyvendina ir kitą kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį pasiūlė Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“.
 
Speciali ant elektros oro linijos atramų įtvirtinta įranga matuoja oro sąlygas ir linijos temperatūrą, o dirbtinio intelekto pagalba veikiantis modelis stebi ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą.
 
Pirmieji šios technologijos bandymų rezultatai, išanalizavus praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesio duomenis, parodė, kad inovatyvi kintamo pralaidumo technologija leidžia per tas pačias elektros oro linijas perduoti 57 proc. daugiau elektros energijos.
 
Tiek Slovėnijos ir Austrijos kompanijų, tiek Norvegijos bendrovės kintamo pralaidumo technologijos bandymai truks iki šių metų spalio mėnesio. Tuomet bus įvertinti surinkti duomenys ir sprendžiama dėl tolimesnio kintamo pralaidumo sprendimo įgyvendinimo kitose šalies elektros perdavimo linijose.
 
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1552 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
 
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar.
 
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.