Naujienos

2022-05-16

Dvigubai išaugusi vėjo elektrinių gamyba sumažino elektros kainas Baltijos šalyse

 
Beveik du kartus didesnė vėjo generacija Lietuvoje ir išaugęs importas iš Skandinavijos lėmė trečdaliu nukritusias didmeninės elektros rinkos kainas Lietuvoje ir Latvijoje. Auganti saulės energijos gamyba sudarė net 15 proc. šalyje sugeneruotos elektros energijos.
 
Gegužės 9–17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 31 proc. ir siekė 121,7 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje kaina buvo mažiausia Baltijos šalyse – ji mažėjo 19 proc. ir siekė 120,7 Eur / MWh.
 
„Gegužės antrą savaitę elektros suvartojimas vėl buvo mažiausias šiemet, o nuo savaitės vidurio išaugo vėjo generacija. Lietuvoje vėjas pagamino apie pusę vietinės generacijos, o Švedijos 4 zonoje vėjo gamyba išaugo apie 2,5 karto. Dėl šios priežasties dvigubai augo elektros importo kiekis per „NordBalt“ jungtį ir per pusę sumažėjo importas iš Latvijos. Tuo pačiu metu Latvijos hidroelektrinių gamyba sumažėjo trečdaliu, o brangias dujas deginančios lietuviškos bei latviškos šiluminės jėgainės gamino 10 GWh mažiau. Visa tai lėmė elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Pasak jo, arėjant vasarai vis didesnę dalį vietinės generacijos sudaro saulės elektrinės, kurių gamyba Lietuvoje užtikrino net 15 proc. visos vietinės gamybos. O iš viso Lietuvoje praėjusią savaitę 82% elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 201 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 65 GWh elektros energijos.
 
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės – 32 GWh, jų gamybos rodikliai augo beveik dvigubai - 94 proc. lyginant su už praeita savaite. Taip pat 36 proc. augo kitų elektrinių gamyba, 5 proc. – saulės jėgainių. Šiluminių elektrinių generacija mažėjo 27 proc. ir siekė 9 GWh, o hidroelektrinių gamyba mažėjo 30 proc. ir siekė 12 GWh. Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 14 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 3 proc., iki 200 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 54 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 36 proc., iki 53 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 81 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją – 19 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 91 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.