Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Inovacijos

Titulinis puslapis > Inovacijos > Įgyvendinti projektai > Elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „Nordbalt“ patikimumo didinimas

Elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „Nordbalt“ patikimumo didinimas

Lietuvą ir Švediją jungianti 450 km ilgio „NordBalt“ jungtis projekto įgyvendinimo metu buvo ilgiausias jūrinis elektros energijos perdavimo kabelis pasaulyje. Tačiau aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) technologijos vystosi greitai. Šiuo metu ilgiausias HVDC kabelis driekiasi tarp Didžiosios Britanijos ir Danijos – jungtis „Viking Link“ (740 km). Nepaisant to, galimų gedimų diagnostika tokio ilgio kabeliuose ir šiandien išlieka dideliu iššūkiu specialistams.
 
 
 
Pasak „Litgrid“ Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių skyriaus vadovo Mindaugo Kripo, neturint automatinės gedimų aptikimo įrangos, preliminari kabelio gedimo vieta yra apskaičiuojama matematiškai, naudojant esamus keitiklio valdymo sistemos duomenis, o tai yra netikslu.

Tokiu atveju, tiksliai aptikti ir pašalinti gedimą jūroje gali užtrukti net iki dviejų savaičių. Tam reikalingo laivo nuoma kainuotų 200 tūkst. eurų per parą parą. Sausumoje esančio kabelio gedimo paieška ir šalinimas truktų iki vienos savaitės, o viena para „NordBalt“ neveikimo gali kainuoti net 85 tūkst. eurų.

„Įranga, kurios pagalba ne tik iš karto sužinotume apie atsiradusį gedimą, bet ir tikslią jo vietą, būtų efektyvi investicija leidžianti sutrumpinti galimo gedimo šalinimo laiką ir sumažinti veiklos sąnaudas ir galimus nuostolius“, – sako „Litgrid“ atstovas.

Norint, kad tokios aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtys kaip „NordBalt“ būtų kuo patikimesnės ir prieinamesnės, Europos perdavimo operatorių asociacija ENTSO-E rekomenduoja įdiegti automatinę kabelio gedimo vietos nustatymo įrangą.
 
Tai ypač aktualu „Litgrid“ besiruošiant tiesti antrąjį jūrinį kabelį – jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri drieksis nuo Darbėnų iki Žarnowiec ir sieks apie 330 km.
Anot M. Kripo, augant požeminių ir povandeninių kabelinių linijų skaičiui pasaulyje, vystosi ir kabelio gedimo vietos nustatymo būdai. Nustatyti strategiją, labiausiai tinkančią tokio ilgio kabeliams kaip „NordBalt“ gali padėti inovatyvus požiūris.

Išanalizavus šiuo metu siūlomus įvairių gamintojų sprendimus: povandeninių statinių apsaugos sistemą ir akustinę jutimo sistemą, nuspręsta, kad šios sistemos yra naudingesnės norint apsisaugoti nuo trečiųjų šalių sukeltų gedimų. Ir nors viena iš alternatyvų buvo skirta aptikti įvairaus pobūdžio gedimams realiu laiku, tačiau ją sudaro du prietaisai, kuriuos reikėtų įrengti abiejuose jungties galuose.
 
Geriausiu variantu buvo pripažintas vokiečių gamintojų „Highvolt“ registratorius „HiRES Locator“: „Tai yra universalus, tiek požeminio, tiek jūrinio kabelio diagnostikai tinkantis įrenginys, registruojantis ir analizuojantis gedimus.
Visgi gamintojas rekomenduoja šį prietaisą naudoti 200 km ilgio kabeliams, todėl norėdami įsitikinti, kad galime jį naudoti „NordBalt“ kabeliui, nusprendėme atlikti eksperimentą. Kitame jungties gale, Švedijoje, imituosime gedimą ir taip įsitikinsime, ar įranga gali atpažinti gedimą ir nustatyti jo vietą. Jei bandymas bus sėkmingas, svarstysime įrangą įsigyti ir su ja dirbti.“
 
Į viršų