Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Sukilusi vėjo generacija mažina elektros energijos kainas
2019-12-10

Sukilusi vėjo generacija mažina elektros energijos kainas

Gruodžio 2 - 8 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito dešimtadaliu iki vidutinės 41,7 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 8 % ir siekė 38,4 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 10 % kainos sumažėjimas iki 39,2 Eur/MWh.
Elektros kaina po 10 % krito ir Latvijoje (41,7 Eur/MWh) bei Estijoje (41,7 Eur/MWh).
Elektros energijos kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos kritimas regione, išlikęs tolygus elektros energijos suvartojimas. Didžiausią įtaką turėjo itin išaugusi vėjo elektrinių generacija Lietuvoje ir kitose regiono šalyse. Kainos sumažėjimui įtakos turėjo ir apyvartinių taršos leidimų kainos kritimas 1 % iki 24,5 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 53 % viso jų elektros energijos suvartojimo (323 GWh). Generacija trečdaliu augo tik Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 16 % ir 15 %. Lietuvos generacijos augimą sąlygojo Kruonio HAE elektrinės generacijos augimas bei pusantro karto augusi vėjo elektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse 60 % augo vėjo elektrinių  gamyba, o šiluminių ir hidroelektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 19 % ir 6 %. Bendras šalių elektros suvartojimas išliko tolygus ir siekė 615 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 62 % viso šalies poreikio (119 GWh generacija iš 193 GWh poreikio), Latvijos – 73 % (114 GWh iš 156 GWh), Lietuvos – 34 % (89 GWh iš 264 GWh). Estijoje vėjo generacija išaugo 49 % iki vid. 158 MWh generacijos, Latvijoje augo 171 % iki 36 MWh, o Lietuvoje augo 58 % iki vid. 251 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 33 %. Prie to prisidėjo visų tipų generaciją – be jau minėtos vėjo gamybos 48 % augo hidroelektrinių ir 7 % šiluminių elektrinių generacija. Hidroelektrinių generacijos augimą sąlygojo Kruonio HAE elektrinės generacijos augimas net 91 % - Kruonio HAE generavo 11 % viso šalies gamybos kiekio. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 47 %, šiluminės elektrinės 37 % ir hidroelektrinės 15 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 66 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 3%. Importo struktūra: 76 % iš trečiųjų šalių, 16 % iš Švedijos, 7 % iš Latvijos ir 1% iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 11 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 54 % Lenkijos, 40 % Latvijos ir 6 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 59 %, o Lietuvos kryptimi 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 38 %, o Švedijos kryptimi 5 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 10 %, o Latvijos kryptimi – 31 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 22 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 5 %.
 
Į viršų