Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-01-21

Didmeninės elektros kainos Lietuvoje 2020 m. krito į rekordines žemumas

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos. Įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir visose kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose.
 
„Nors metų pabaigoje kainos išaugo, bendrai pernai Lietuvoje buvo fiksuota mažiausia didmeninė elektros kaina nuo 2012 m., kai prisijungėme prie „Nord Pool“ elektros biržos. Bendrai visoje biržoje praėjusių metų vidutinė kaina – žemiausia per 20 metų. Tokią situaciją rinkoje lėmė smarkiai išaugę vėjo elektrinių pagaminamos energijos kiekiai, rekordiškai aukštas vandens rezervų lygis Skandinavijos šalyse, kritusios naftos ir dujų kainos ir sumažėjusi energijos paklausa“, – sako Liutauras Varanavičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina pernai Lietuvoje ir Latvijoje buvo 26 % mažesnė negu 2019 metais. Estijoje kaina sumažėjo dar labiau – 27 %. Žemiausiai valandinė elektros kaina pernai Baltijos šalyse buvo nukritusi žemiau 0 ribos ir pasiekusi -1,73 EUR / MWh, kitaip tariant, elektros pardavėjai pirkėjams turėjo primokėti.
 
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 EUR / MWh, Estijoje – 33,7 EUR / MWh.
 
Pasak L. Varanavičiaus, pernai dar labiau išaugo atsinaujinančių energijos šaltinių rinkos dalis ir įtaka kainoms.
 
„Vėjo elektrinių gamyba kasmet didėja, o pernai Švedijoje buvo pasiektas lūžis, kai vėjo generacijos pajėgumai viršijo branduolinės energijos pajėgumus ir nusileidžia tik turimiems hidroelektrinių pajėgumams, kurie Skandinavijoje užimą didžiąją rinkos dalį. Skirtingai nuo vėjo vystomų pajėgumų, branduolinės jėgainės Europoje sulaukia vis mažesnio visuomenės palaikymo ir jų pajėgumai kasmet mažėja. Lietuvoje pernai iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra sudarė 63 % visos elektros generacijos. Kitas svarbus akcentas – pastaraisiais metais brangstantys apyvartiniai taršos leidimai. Jei iki 2018 m. buvo laikotarpis, kai tona CO2 nesiekė 10 eurų, dabar kaina pasiekė 33 eurus, be to, nuo 2021 metų Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema žengia į naują etapą, todėl tikėtina, kad žemų taršos leidimų kainų laikotarpis baigėsi ir jie toliau brangs“, – sako L. Varanavičius.
 
Jo teigimu, apyvartinių taršos leidimų kainų dinamika lemia, kad tokiose valstybėse kaip Lenkija, kur elektros gamyba šiuo metu generuoja itin dideles CO2 emisijas, kyla impulsas pereiti prie atsinaujinančių išteklių, o iš vėjo generacijos gaunama elektra biržoje sudaro vis reikšmingesnę dalį.
 
Tendencija atsispindi ir kainose: Šiaurės šalių kainų zonose metinė elektros kaina krito 35 % ir daugiau, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje kainos mažėjo kur kas nuosaikiau – atitinkamai 12 % ir 19 %. Tarp vienos iš Norvegijos kainų zonų ir Lenkijos metinių kainų skirtumas siekia net 525 %. Į neigiamą teritoriją elektros kainos pernai taip pat buvo įžengusios visose „Nord Pool“ kainų zonose, išskyrus Lenkiją.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 52 % mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. 33 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Metinis energijos suvartojimas Lietuvoje 2020 metais buvo 2 % mažesnis negu 2019 metais.
Į viršų