Naujienos

2021-02-01

Pasibaigus šalčiams ir nurimus vėjui, elektros kainos nežymiai augo

Praėjusią savaitę, pasibaigus dideliems šalčiams, elektros suvartojimas mažėjo, o kainos stabilizavosi. Didmeninės elektros rinkos kainos buvo panašios visame regione, o sumažėjusią vietinę vėjo generaciją Lietuvoje pakeitė importas iš Skandinavijos ir šiluminių elektrinių gamyba.
 
Sausio 25–31 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje išaugo 7 % iki 55,7 Eur / MWh. Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais buvo 80 % aukštesnė, o lyginant su 2019 metais – 14 % žemesnė.
 
„Elektros kainos laikosi 2019 metų lygyje ir šių metų pradžioje svyruoja ties 55 Eur / MWh riba. Lyginant su praėjusiais metais elektros kainos yra beveik du kartus aukštesnės. Tačiau reikia turėti omenyje, kad praėję metai buvo išskirtiniai, nes jau metų pradžioje kainos nukrito iki 30 Eur/ MWh, o palankios klimato sąlygos pripildė vandens rezervus Skandinavijoje iki visų laikų rekordų. Elektros kainoms tai atsiliepė visame regione, kur kaimyninės rinkos galėjo džiaugtis pigiu importu iš Norvegijos ir Švedijos. Šiuo metu stebime daugmaž panašias kainas visame regione, net ir Švedijoje, kur elektros kainos laikosi panašiame lygyje dėl vyraujančių šaltų orų ir didelės elektros paklausos. Praėjusią savaitę elektros importas per „NordBalt“ jungtį mažėjo kone perpus ir tik ketvirtadienį kritus vietinei vėjo gamybai pradėjo augti, tačiau išliko ketvirtadaliu mažesnis nei įprastai. Sumažėjusį importą ir vėjo generaciją kompensavo beveik 2,5 karto išaugusi Elektrėnų komplekso gamyba“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 % ir siekė 260 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 19 %, o vietos elektrinės užtikrino 40 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 105 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 49 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 26 %, hidroelektrinės – 12 %, kitos elektrinės – 13 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę išaugo 16 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 19 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 78 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 7 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 14 %. 22 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 27 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 46 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 6 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 77 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 19 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 4 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 19 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 13 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 44 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.