Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Naujieji metai prasidėjo itin žemomis elektros kainomis
2020-01-06

Naujieji metai prasidėjo itin žemomis elektros kainomis

 Gruodžio 30 – sausio 5 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 24% iki vidutinės 27,4 Eur/MWh kainos. Tai mažiausia vidutinė savaitės kaina Lietuvoje nuo 2018 metų bei yra 41% mažesnė nei 2019 metų 1-osios savaitės vidutinė elektros kaina. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 18% ir siekė 29,2 Eur/MWh.
Elektros kaina sumažėjo ir Latvijoje bei Estijoje, abiejose šalyse po 24%.
Elektros energijos kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo ypatingai išaugusi vėjo elektrinių generacija, besitęsiantis šventinis laikotarpis bei bendras elektros energijos kainos sumažėjimas regione.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 60% viso jų elektros energijos suvartojimo (322 GWh). Generacija augo visose Baltijos šalyse – Lietuvoje 79%, Latvijoje 15% ir Estijoje 10%. Visose šalyse generacijos augimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių augimas bei Latvijoje augusi hidroelektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse 262% augo vėjo elektrinių ir 37% hidroelektrinių generacija, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 15%. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 2% ir siekė 539 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Lietuvos vietinė generacija užtikrino 41% (92 GWh iš 224 GWh). Vėjo generacija Lietuvoje augo Lietuvoje 277% iki vid. 289 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija pirmąją savaitę augo 79%; 277% išaugo vėjo elektrinių generacija, 22% šiluminių elektrinių generacija. Tik hidroelektrinių generacija sumažėjo 22%, šį pokytį sąlygojo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės generacijos sumažėjimas 56%. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra 1-ą savaitę: vėjo elektrinės 53%, šiluminės elektrinės 40% ir hidroelektrinės 7%.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 58% mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 18%. Importo struktūra: 65% iš trečiųjų šalių, 30% iš Švedijos, 1% iš Latvijos ir 4% iš Lenkijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 38%, o Lietuvos kryptimi 9%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 54%, o Švedijos kryptimi 3%.
 
Į viršų