Naujienos

2020-04-21

Vidutinė didmeninė savaitės kaina siekia 22,0 EUR/MWh

Balandžio 13 - 19 d. po rekordiškai žemų kainų laikotarpio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 21 % ir praėjusios savaitės vidutinė kaina siekė 22,0 EUR/MWh.
Paskutinį kartą didesnė už šią kaina fiksuota pirmą kovo savaitę, kuomet ji buvo 29 EUR/MWh. Taigi rekordiškai žemų kainų laikotarpis tęsiasi jau pusantro mėnesio. 
„Praėjusios savaitės ypatybė – 15 proc. elektros importo srauto į Lietuvą sudarė importas iš Lenkijos. Tarpsisteminė jungtis „LitPol Link“ puikiai pasitarnauja srautų valdymui ir esant elektros poreikiui Baltijos šalyse ar net Suomijoje“, - sako perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
„Nordpool“ sistemos kaina krito šeštą savaitę iš eilės ir pasiekė 4,4 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros vidutinės praėjusios savaitės kainos buvo aukštesnės nei Lietuvoje ir atitinkamai siekė 23,5 ir 22,3 EUR/MWh.  
Pasibaigus šventiniam Velykų laikotarpiui ir vyraujant permainingiems orams suvartojimas Lietuvoje mažėjo 1 %. Tuo metu Lietuvoje pagaminta 25 % daugiau elektros energijos nei savaitę prieš tai, ir užtikrino 42 % šalies elektros energijos suvartojimo (87 GWh generacija ir 207 GWh elektros energijos suvartojimas).
Vėjo elektrinės pagamino 47 %, šiluminės elektrinės - 10 %, hidroelektrinės – 16 %, kitos elektrinės – 27 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Didžiausias augimas praėjusią savaitę  fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje (78 %). Tuo metu šiluminės elektrinės pagamino 3 % mažiau, o hidroelektrinių gamyba krito 9 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 61 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas mažėjo 9 %. Importo struktūra: 17 % iš trečiųjų šalių, 61 % iš Švedijos, 8 % iš Latvijos ir 15 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 1 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 17 % Lenkijos ir 83 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 9 %, o Lietuvos kryptimi 34 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %, o Švedijos kryptimi 0 %.