Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-04-21

Vidutinė didmeninė savaitės kaina siekia 22,0 EUR/MWh

Balandžio 13 - 19 d. po rekordiškai žemų kainų laikotarpio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 21 % ir praėjusios savaitės vidutinė kaina siekė 22,0 EUR/MWh.
Paskutinį kartą didesnė už šią kaina fiksuota pirmą kovo savaitę, kuomet ji buvo 29 EUR/MWh. Taigi rekordiškai žemų kainų laikotarpis tęsiasi jau pusantro mėnesio. 
„Praėjusios savaitės ypatybė – 15 proc. elektros importo srauto į Lietuvą sudarė importas iš Lenkijos. Tarpsisteminė jungtis „LitPol Link“ puikiai pasitarnauja srautų valdymui ir esant elektros poreikiui Baltijos šalyse ar net Suomijoje“, - sako perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
„Nordpool“ sistemos kaina krito šeštą savaitę iš eilės ir pasiekė 4,4 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros vidutinės praėjusios savaitės kainos buvo aukštesnės nei Lietuvoje ir atitinkamai siekė 23,5 ir 22,3 EUR/MWh.  
Pasibaigus šventiniam Velykų laikotarpiui ir vyraujant permainingiems orams suvartojimas Lietuvoje mažėjo 1 %. Tuo metu Lietuvoje pagaminta 25 % daugiau elektros energijos nei savaitę prieš tai, ir užtikrino 42 % šalies elektros energijos suvartojimo (87 GWh generacija ir 207 GWh elektros energijos suvartojimas).
Vėjo elektrinės pagamino 47 %, šiluminės elektrinės - 10 %, hidroelektrinės – 16 %, kitos elektrinės – 27 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Didžiausias augimas praėjusią savaitę  fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje (78 %). Tuo metu šiluminės elektrinės pagamino 3 % mažiau, o hidroelektrinių gamyba krito 9 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 61 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas mažėjo 9 %. Importo struktūra: 17 % iš trečiųjų šalių, 61 % iš Švedijos, 8 % iš Latvijos ir 15 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 1 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 17 % Lenkijos ir 83 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 9 %, o Lietuvos kryptimi 34 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %, o Švedijos kryptimi 0 %.
 
Į viršų