Naujienos

2019-06-18

Vietinės generacijos trūkumą keičia išaugęs elektros srautas iš Skandinavijos

Birželio 10 – 16 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 1 % iki vidutinės 46,4 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina augo 7 % ir siekė 33,3 Eur/MWh. Labiausiai elektros kaina augo Skandinavijos šalyse - vidutiniškai 16 %. Didžiausias kainos sumažėjimas - 27% - fiksuotas Suomijoje. Aukščiausia vidutinė savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 58,2 Eur/MWh.
Nežymų elektros energijos kainos pokytį Baltijos šalyse sąlygojo vietinės elektros generacijos persiskirstymas, palankesnės importo galimybės iš Skandinavijos šalių bei elektros energijos vartojimo augimas. Nedideliam elektros energijos kainos sumažėjimui teigiamos įtakos turėjo 15 % išaugusi vėjo elektrinių generacija ir 40% išaugęs elektros importas iš Suomijos, kurioje elektros kaina krito labiausiai visame regione. Mažesnį kainos kritimą lėmė elektros energijos vartojimo augimas, kuris Baltijos šalyse augo vidutiniškai 4 %. Kaip ir ankstesnę savaitę, stebimas vietinės Baltijos šalių generacijos trūkumas dėl vykdomų elektrinių remontų. Dėl to Estijos vietinė generacija pagamino iki 44 % viso šalies poreikio, Latvijos – 78 %, o Lietuvos – 23 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija po dviejų savaičių iš eilės mažėjimo padidėjo 6 %. Labiausiai - net ketvirtadaliu - augo hidroelektrinių generacija, 8 % - vėjo elektrinių generacija. Tik šiluminių elektrinių generacija sumažėjo 6 %. Hidroelektrinių generacijos augimą labiausiai paveikė Kruonio HAE gamyba, 24-ą savaitę augusi net 40 %.
Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 43 %, hidroelektrinės - 33 %, o vėjo elektrinių gamyba sudarė 24 % visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 23 % bendro šalies suvartojimo, kuris augo 5 %.
Kaip ir praėjusią savaitę, 77 % suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas padidėjo 4 %. Importo struktūra: 47 % iš trečiųjų šalių, 44 % iš Švedijos, 7 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 24-ą savaitę augo 5 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 83 % į Lenkiją ir 17 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 52 %, Lietuvos kryptimi - 11 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 97 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 12 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 30 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79