2024-09-02
Praėjusią savaitę dėl nurimusio vėjo augo elektros kaina, šią savaitę tikimasi įjungti „EstLink 2“ elektros jungtį
Dėl perpus mažesnės vėjo elektrinių generacijos nei prieš savaitę, elektros kaina Lietuvoje augo 12 proc. Panaši situacija stebima kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šią savaitę turėtų būti baigtas „EstLink 2“ jungties remontas, tai atvers didesnes pigios elektros prekybos srautų galimybes su Šiaurės šalimis.
Rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 12 proc. nuo 103 Eur / MWh iki 116 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vėjo generacija mažėjo perpus: nuo 53 GWh užpraėjusią savaitę iki 26 GWh praėjusią savaitę. Nors įprasta, kad vasarą vėjo jėgainės gamina mažiau nei kitais metų laikais, tačiau paskutinę rugpjūčio savaitę vėjo gamyba buvo viena mažiausių šią vasarą. Panaši situacija susiklostė ir Vokietijoje, ir Lenkijoje – tokiu atveju daugiau elektros gamina šiluminės elektrinės, todėl elektros kainos auga. Tačiau savaitės pabaigoje paskelbta gera žinia apie sėkmingą Estijos–Suomijos jungties „EstLink 2“ darbų eigą. Ši 658 MW galios tarpsisteminė jungtis turėtų būti įjungta greičiau, nei planuota anksčiau ir tapti prieinama rinkai nuo rugsėjo 6 d. Remonto darbai tęsiasi nuo sausio 26 d. ir stipriai riboja Baltijos šalių prekybą su Šiaurės šalimis, kuriose pastaruoju metu, palyginti su likusia Europa, elektros kaina yra itin žema“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento, Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius, .
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. nuo 222 GWh iki 219 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 133 GWh elektros energijos, tai yra 8 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 145 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 16 proc. nuo 40 GWh iki 46 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo perpus nuo 53 GWh iki 26 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 18 proc. nuo 17 GWh iki 18 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 27 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 22 GWh iki 28 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 35 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 15 proc., šiluminės elektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 45 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 8 proc. nuo 157 GWh iki 144 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 24 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 39 proc. nuo 60 GWh iki 36 GWh. 82 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 18 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 42 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
