Naujienos

2022-03-14

Elektros kainas išaugino brangusios dujos ir mažėjusi vėjo elektrinių gamyba

Praėjusią savaitę elektros kainos dar šiek tiek paaugo. Jos išlieka aukščiausios šiemet dėl kovo pradžioje itin pakilusių dujų kainų, kurias išaugino baimės dėl sankcijų rusiškoms dujoms įvedimo, ir nedidelės atsinaujinančių išteklių generacijos.
 
Kovo 7 - 13 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 2 proc. ir siekė 181,7 Eur/MWh. Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 Eur/MWh, o Estijoje elektros kaina buvo mažiausia Baltijos šalyse – 159,3 Eur/MWh.
 
„Kovo pirmą bei antrą savaitėmis fiksuotos žymiai didesnės elektros kainos nei vasario pabaigoje, šios tendencijos vyravo beveik visose „Nord Pool“ sistemos zonose taip pat ir Lietuvoje. Pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos. Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios dujų kainos Baltijos šalių aikštelėse išaugo nuo maždaug 80 Eur/MWh iki 100 Eur/MWh. Dar didesnis augimas fiksuotas  Olandijos TTF aikštelėse, kur kainos pakilo nuo maždaug 90 Eur/MWh iki 130 Eur/MWh. Kovo 7 d. dujų kaina buvo šoktelėjusi net iki 225 Eur/MWh, tačiau Europai neatsisakius rusiškų dujų importo, dujos atpigo“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad elektros kainai brangios dujos turi dar didesnę įtaką dėl mažos vėjo generacijos pastarosiomis savaitėmis.
 
„Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba mažėjo apie 3 kartus, lyginant su vasario paskutine savaite. Elektros kainoms kol kas nedidelę įtaką turi šylantys orai, lemiantys mažėjančią elektros paklausą, ir porą savaičių fiksuojama vis didesnė saulės generacija, tačiau situacija greitai kinta“, – teigia L. Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 2 proc. ir siekė 252 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 25 proc., o vietos elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 84 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 46 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Hidroelektrinės pagamino 27 proc., vėjo jėgainės 14 proc., kitos elektrinės – 4 proc., o saulės elektrinės 9 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo ketvirtadaliu dėl beveik dvigubai išaugusios šiluminių elektrinių generacijos bei daugiau nei trečdaliu augusios vėjo jėgainių gamybos. Tačiau hidroelektrinės sugeneravo 17 proc. mažiau nei praėjusią savaitę.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc., iki 223 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 35 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 3 proc. iš Lenkijos „LitPol Link“ jungtimi.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 4 proc., iki 38 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją 7 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 43 proc. Lenkijos kryptimi ir 7 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi bei 66 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.