Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Derybose su Latvija ir Estija dėl prekybos elektra laukimas rezultatų neatneš
2020-06-17

Derybose su Latvija ir Estija dėl prekybos elektra laukimas rezultatų neatneš

 Vykstant diskusijoms dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis, daug dėmesio sulaukia šią prekybą reguliuojančios taisyklės. Tačiau ne visuomet tiksliai nurodoma, kas jas priima ir įgyvendina, o nuo to priklauso turima ar menama Lietuvos veiksmų laisvė, siekiant įgyvendinti įstatymus, draudžiančius importuoti baltarusišką elektrą po Astravo AE starto.
Kiekvienos iš trijų Baltijos šalių elektros linijų su Rusija ir Baltarusija pralaidumai nustatomi pagal principus, suderintus dokumente, kuris oficialiai vadinasi „Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygos, nuostatos ir metodika“.
Tai yra taisyklių rinkinys, pagal kurį nustatoma, kiek elektros linijų galios gali būti panaudota Baltijos šalių prekybai su Rusija ir Baltarusija. Taip pat – kaip šie pralaidumai padalinami tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungčių. Šiuo metu galiojanti jų redakcija buvo suderinta 2018 m., po to, kai Lietuvoje buvo priimtas vadinamasis antiastravinis įstatymas.
Joje iš esmės nurodoma, kad tarpvalstybiniai elektros tinklo pralaidumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos po Astravo branduolinės jėgainės starto yra lygūs 0. Tokie jie turi būti įtraukti į formulę, kuria vadovaujantis apskaičiuojama viso regiono pralaidumų su trečiosiomis šalimis apimtis. Likusi metodikos dalis – apie tai, kaip šie apskaičiuoti pralaidumai padalinami tarp šalių, keičiama nebuvo.
Kitaip tariant, nurodoma, kad keičiasi ne visas dokumentas, o tik viena jo nuostata. Faktiškai tai reiškia, kad nustačius 0 pralaidumą prekyba su Baltarusija nutraukiama ir šių elektros jungčių pralaidumai niekur neperkeliami.
Tačiau tame pačiame taisyklių punkte taip pat nurodyta, kad Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai („Litgrid“ Lietuvoje, AST Latvijoje ir „Elering“ Estijoje), bendradarbiaudami su šalių reguliuotojais (Lietuvoje – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, VERT), vertina naujų pralaidumo skaičiavimo taisyklių poreikį.
Trišalė metodika
Pastaruosius trejus metus trys šalys tarėsi ir tarpusavyje derino šias taisykles. Tačiau jos nėra ir niekada nebuvo tvirtinamos įpareigojančiais tarptautiniais susitarimais. Jų įgyvendinimo nesaistė ir susitarimai tarp Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių. Taisyklės įsigalioja kiekvienoje šalyje atskirai tą akimirką, kai jas patvirtina atitinkamos valstybės energetikos reguliuotojas.
Vertinant teisiškai, nepriklausomai nuo darbinio lygmens trišalio suderinimo, metodika kiekvienoje iš Baltijos šalių įgyvendinama individualiai, kaip teisės aktas, patvirtintas atitinkamos šalies nepriklausomo reguliuotojo sprendimu. Tai taip pat reiškia, kad kiekvienos šalies reguliuotojas gali priimti vienašalį sprendimą pakeisti metodiką ar jos netaikyti. Įprasta, kad reguliuotojas veikia atsižvelgdamas į savo šalies įstatyminę bazę ir strateginius tikslus.
Latvijos vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje įpareigojo AST sukurti naują pralaidumų metodiką, perkeliant išnyksiančius pralaidumus tarp Lietuvos ir Baltarusijos ant Latvijos sienos su Rusija. AST tai padarė drauge su „Elering“ bet be Lietuvos.
 
Derybos ir kompromisas
Vadovaudamiesi ES bendros elektros rinkos skaidrumo reikalavimais, naują metodiką kaimynai pernai rugsėjo 13 d. pateikė viešai konsultacijai. Tuomet derybos prasidėjo ne tik techniniu, bet ir politiniu lygiu, į procesą įtraukiant nacionalinius reguliuotojus ir Europos Komisiją. Tarpininkaujant Europos komisijai buvo sustabdytas Latvijos ir Estijos dvišalis procesas ir priimtas Lietuvos pasiūlymas nevertinti  tinklų infrastruktūros tarp Lietuvos ir Baltarusijos, nustatant galimą pralaidumą tarp Latvijos, Estijos ir Rusijos. Šiuo metu viešai gausiai aptarinėjamas susitarimas dėl pralaidumų nustatymo atsirado kaip kompromisas.
Jis rastas tarp pasiūlytos dvišalės Latvijos ir Estijos metodikos ir dabar galiojančių taisyklių, kurias mūsų kaimynai yra nusprendę pakeisti. Jie tą daryti gali. Nė vienas iš Baltijos šalių reguliuotojų negali būti priverstas priimti kitos šalies interesais grindžiamos pralaidumų metodikos. Kitaip tariant, teisinės priemonės, kurios priverstų reguliuotoją patvirtinti kitos valstybės interesais pagrįstą metodiką, neegzistuoja.
Atsiradus galimybei pasiekti trišalį politinį susitarimą, Lietuva tik prie derybų stalo gali užtikrinti, kad baltarusiška elektra nepatektų į Lietuvos rinką po Astravo AE starto. Laukimas, kita vertus, lemtų dvišalės, Lietuvai nepalankesnės, metodikos priėmimą kaimynėse šalyse.
Briuselis – reguliuotojų pusėje
Vejamos europinių reglamentų, ES šalys turi sutarti dėl pralaidumų skaičiavimo ir paskirstymo taisyklių regionuose. Baltijos šalys tokias taisykles yra nustačiusios tarp savęs ir dar trijų šalių – Lenkijos, Suomijos ir Švedijos.
Tačiau Baltijos šalys trečiųjų šalių klausimais kalbasi atskirai – jie nepatenka į ES energetikos teisės reguliavimo apimtį. Be to, imperatyvaus reikalavimo turėti trišalę metodiką nenumato nei ES teisė, nei nacionaliniai Baltijos šalių teisės aktai. Tai yra pageidautina siekiamybė, bet ne teisinė prievolė. Tad visos trys Baltijos šalys gali taikyti skirtingą metodiką.  
Be to, nacionalinės reguliuojančios institucijos pagal ES teisę yra nepriklausomos.  Iš ES energetikos teisės kylantys regioninio bendradarbiavimo principai reikalauja reguliuotojo, prieš priimant regioninį poveikį turinčius sprendimus, konsultuotis su kitų regiono šalių reguliuotojais. Tačiau tokios konsultacijos rezultatai nėra privalomi. Reguliuotojas visuomet išlaiko neribotą galutinio sprendimo teisę. Tad, jei ir kiltų klausimas, ar Latvijos reguliuotojas gali priimti savarankiškus sprendimus, ar turi atsiklausti Lietuvos, sprendimas, neabejotinai, būtų Latvijos reguliuotojo pusėje.
Tad teisiškai priversti kaimynes priimti jiems netinkančių pralaidumų metodikos nuostatų nėra kaip. Europinės institucijos taip pat nepagelbės. Šiuo metu suderėtam kompromisui alternatyva yra ne dabartinės pralaidumų taisyklės, bet dvišalė Latvijos ir Estijos metodika. Tad svarbiausias įrankis, liekantis Lietuvos rankose, yra diplomatija.
Ji taip pat padės siekti ir ilgalaikių tikslų, t. y. sinchronizuotis su kontinentine Europa ir taip galutinai išspręsti pralaidumų su Rusija ir Baltarusija klausimą, fiziškai atsijungiant nuo iš Maskvos valdomos elektros sistemos.
 
 „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas
 
Į viršų