Naujienos

2020-06-05

L. Varanavičius: Lietuvos ir Lenkijos jungtis šalims leis jūroje įrengti 1,7 GW vėjo parkų

 
 
Lietuvos ir kaimynių sinchronizacija su Europos elektros sistema ne tik leis Baltijos šalims išsivaduoti iš Maskvos kontroliuojamo energetikos žiedo. Ji taip pat sukurs postūmį atsinaujinančios energetikos plėtrai, energetikos sistemai artėjant prie 2050 m. iškeltų tikslų.
Praėjusią savaitę Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pateikė paraišką ES finansavimui iš „Connecting Europe Facility“ (CEF) fondo gauti antram, didžiausiam sinchronizacijos projekto etapui. Sutartų projektų kaštai siekia beveik 1,22 mlrd. EUR, stambiausias šio etapo projektas – Lietuvos ir Lenkijos jūrinė elektros jungtis „Harmony Link“.
Užsibrėžti įgyvendinti projektai ne tik paruoš Baltijos šalių elektros sistemą prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų. Jie taip pat padės prie elektros sistemų prijungti ir valdyti atsinaujinančios energetikos išteklius, bei apsaugos šalies žaliosios energetikos tikslus nuo nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių.
Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais skirta infrastruktūra Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudarys sąlygas Europos Sąjungos „Žaliajam susitarimui“ įgyvendinti ir atvers kitas galimybes išnaudoti šalies atsinaujinančių gamybos šaltinių potencialą kuriant pažangias paslaugas vartotojams. 
„Harmony Link“ ir vėjo jėgainės
Antrame etape investicijos Lenkijoje turėtų siekti daugiausiai, 535,76 mln. EUR. Tačiau šalis apie 350 mln. EUR apskaičiuotų naudų gaus vien dėl „Harmony Link“ ir naujų keturių linijų kuriamų galimybių vėjo jėgainėms jūroje. Nauja infrastruktūra leis prie šalies elektros sistemos prijungti papildomą 1000 MW jūrinio vėjo. Reikia pastebėti, kad šalis dar turės šiuos jėgainių parkus pasistatyti – jie į projektą nėra įtraukti.
„Harmony Link“ ir sinchronizacijos projekto metu stiprinamas elektros tinklas Lietuvos Šiaurės Vakaruose – nuo Bitėnų iki Jurbarko – į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmųjų 700 MW galios jūrinio vėjo. Šie pajėgumai planuojami apie 30 km nuo kranto, ties Palanga. Tačiau turiu pastebėti, kad fiziškai vėjo parkai prie „Harmony Link“ jungiami nebus. Kabelis eis nuo Klaipėdos iki Lenkijos be jokių sustojimų ar atšakų.
Galiausiai, „Harmony Link“ leis efektyviau vykdyti elektros energijos mainus tarp Lietuvos ir kontinentinės ES šalių, balansuoti sistemą ir padidins konkurenciją regione. Vėjo elektrinėse pagamintai elektros energijai reikia gerai išvystytos tarpsisteminės linijų infrastruktūros. „Harmony Link“ ir vidaus tinklų plėtra Lietuvoje leis pučiant vėjui eksportuoti elektros energijos perteklių.
Sinchroniniai kompensatoriai
Ruošiantis prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų, trijų Baltijos šalių elektros sistemose atsiras po tris sinchroninius kompensatorius. Tai - iki šiol nenaudotų technologijų įrenginiai, užtikrinantys sistemos patikimumą ir elektros energijos kokybę. Jie leis sklandžiai integruoti vėjo elektrines bei užtikrinti stabilią įtampą ir dažniui būtinus parametrus.
Aukštos įtampos tinklui skaitmenizuojantis, susiduriame su naujais iššūkiais užtikrindami elektros parametrus bei balansuodami nuolatos kintančią elektros gamybą. Sinchroniniai kompensatoriai kompensuoja naujų technologijų trūkumus ir leidžia vartotojams užtikrinti ne tik patikimą elektros tiekimą, bet ir kokybišką elektros energiją.
Moderniame tinkle, kuriame mažėja pastovios generacijos, žaliosios, „asinchroninės“ energijos gamintojai turi prievolę prisidėti prie įtampų valdymo. Anksčiau tai buvo įprasta daryti per jungtis arba sistemoje esančių tradicinių generatorių pagalba. Tačiau kuo arčiau esame prie 2050 m. numatyto 100 % žaliosios energijos sistemoje tikslo, tuo sunkiau tai daryti senaisiais metodais.
Tad investuodami į sinchroninius kompensatorius užtikriname ir tinkamus tinklo parametrus sinchroniniam prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų, ir kuriame geresnes sąlygas ateities energetikai. Beje, mes nesame vieninteliai tokie. Žaliąja generacija gausioje Danijoje šie įrenginiai taip pasitelkiami sprendžiami tinkle kylančius iššūkius.
Naujos elektrinės
Sinchronizacija ne tik suteikia mums galimybes, bet ir sukuria pareigas. Viena jų – mes turime gebėti suvaldyti avarinį atsijungimą nuo Lenkijos ir užtikrinti darbą „salos režimu“. Tai gali atsitikti dėl gamtinių, techninių ar kitų sąlygų ir, tikėtina retai, bet gali įvykti.
Manau, kad sistema turi būti paruošta savarankiškai valdyti dažnį. Todėl labai svarbi bus Šiaurės šalių pagalba per „NordBalt“ ir „Estlink“ jungtis, bei būsimoji jungtis su Lenkija. Tačiau esminę reikšmę turės vietinė generacija.
Ją užtikrinančius elektros gamybos įrenginius dar turėsime pasistatyti. Pajėgumų mechanizmas, kurį reglamentuojantį įstatymą priėmė Seimas, leis tai padaryti. Taip pakankamą rezervo galią užtikrinsime nuo pat atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos, t. y. 2025 metų. Visgi, taip ne tik spręsime savarankiškumo, darbo salos režimu, klausimą. Taip pat tinklą papildysime elektros gamybos įrenginiais, kurie bus pasitelkiami ir žaliosios energijos balansavimui elektros sistemoje.
Astravo klausimo finišas
Negalime pamiršti ir konteksto, kuriame ruošiamės atsijungimui nuo rusiško energetikos žiedo. Jau kurį laiką siekiame sulyginti konkurencines sąlygas elektros gamintojams mūsų rinkoje, taip pat Lietuvoje esame nusprendę neįsileisti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave.
Nesąžiningai konkuruojantys gamybos įrenginiai – tai tiek už gerokai mažesnę nei europinę kainą gamtines dujas perkančios ir taršos mokesčių nemokančios jėgainės Kaliningrade, tiek galbūt rinkos dalį išsikovoti besitikinti visų saugumo priemonių nediegianti baltarusių atominė elektrinė. Šių gamintojų patekimas į rinką iškreipia konkurenciją ir kuria kliūtis skaidriai atsinaujinančios energetikos plėtrai.
2025 m. atjungę linijas su Baltarusija ir Kaliningradu, bei su Rusija Latvijoje ir Estijoje, iš Europos rinkos fiziškai eliminuosime šiuos trečiųjų šalių elektros gamintojus. Manau, kad taip sinchronizacija sukuria savotišką teisingumą, kurio dešimtmečius siekėme.
Tiesa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, siekdama „Žaliojo susitarimo“, pažadėjo užtikrinti importuotos taršios elektros apmokestinimą. Tai bent jau aplygintų konkurencines sąlygas ES pakraščių elektros gamintojams. Tačiau Europos mokestiniu sprendimu, tikėtina pasidžiaugti spėsime keletą metų, t. y. iki 2025 metų. Sinchronizacija tuomet išspręs nesąžiningos konkurencijos ir nesaugių elektrinių problemą fiziškai, kai atsijungsime nuo trečiųjų šalių.