2025-06-16
Šeštadienio popietę – mažiausia didmeninė elektros kaina per dvejus metus
Nepastovi saulės ir vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę lėmė permainingas kainas, o vietos elektrinės užtikrino 92 procentus šalies suvartojimo. Savaitgalį didmeninė elektros kaina kai kuriomis valandomis buvo nukritusi net iki -21,7 Eur / MWh. Šiemet buvo jau 100 valandų, kai elektros kainos nukrito žemiau 0 Eur / MWh ribos.
Birželio 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 18 proc. nuo 53 Eur / MWh iki 63 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 72 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę permainingi orai lėmė reikšmingus elektros energijos kainų šuolius. Vidutinės dienos kainos kito nuo 26 Eur / MWh pirmadienį iki 134 Eur / MWh trečiadienį. Savaitgalį susiformavo neigiamos valandinės kainos, pavyzdžiui šeštadienį 15 valandą kaina buvo -21,7 Eur / MWh. Tai mažiausia valandinė kaina nuo 2023 metų liepos, kai ji siekė -57 Eur / MWh. Neigiamos kainos įprastai susidaro dėl nedidelio suvartojimo ir didelės atsinaujinančių išteklių elektrinių generacijos. Tokiais periodais dalis gamintojų stabdo savo įrenginius, norintys gaminti už neigiamą kainą privalo susimokėti, o vartotojai taip skatinami vartoti daugiau elektros. Pastaraisiais metais tokių valandų skaičius sparčiai auga: iki 2023 metų neigiamų kainų valandų per metus būdavo vos kelios, 2023 m. jų buvo jau 100, 2024 m. – 186. Šiemet, įpusėjus metams, užfiksavome jau 100 neigiamų elektros kainų valandų“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 207 GWh iki 203 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 92 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 187 GWh elektros energijos, tai yra 15 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 162 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 38 proc. nuo 60 GWh iki 82 GWh. Saulės jėgainės pagamino 1 proc. daugiau nei prieš savaitę – jų generacija išaugo nuo 64 GWh iki 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba išliko tokia pati – 12 GWh. Hidroelektrinės pagamino 20 GWh, o kitos elektrinės gamino 8 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 16 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 12 proc. nuo 100 GWh iki 87 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 11 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 46 proc. nuo 36 GWh iki 52 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 30 proc. į Lenkiją, o likę 12 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 5 proc. Švedijos kryptimi ir 56 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
