2025-11-10
Praėjusią savaitę augo elektros suvartojimas, mažėjo vėjo gamyba, elektros kaina augo 8 proc.
Pastarosiomis savaitėmis nuosekliai augant elektros vartojimui, pasiektas nuo vasario nematytas lygis. Sumažėjusi vietos elektros gamyba lėmė, kad pirmą kartą nuo liepos mėnesio Lietuvoje importuota daugiau elektros, nei pagaminta vietoje.
Lapkričio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 8 proc. nuo 91 Eur / MWh iki 98 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 83 Eur / MWh.
„Lietuvoje 5 savaitę iš eilės augo elektros vartojimas, pagrindinė priežastis – augantis elektros poreikis šildymui. Elektros suvartojimas perkopė 240 GWh ribą, paskutinį kartą tiek daug elektros Lietuvoje suvartota tik vasario gale. Taip pat beveik perpus mažėjo vėjo ir šiluminių jėgainių gamyba, o iš viso Lietuvoje pagaminta apie 107 GWh elektros energijos. Tai pirmas kartas nuo liepos mėnesio, kai vietos gamyba Lietuvoje nesiekė 50 proc. suvartojimo. Dėl to Lietuvą pasiekė didesni importo srautai iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį ir Suomijos per Estiją ir Latviją“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. nuo 236 GWh iki 244 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 44 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 107 GWh elektros energijos – 33 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 45 proc. nuo 98 GWh iki 54 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 28 proc. nuo 30 iki 21 GWh. Hidroelektrinės pagamino 13 GWh, saulės jėgainės – 8 GWh, o kitos elektrinės gamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 20 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 57 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 55 proc. nuo 104 GWh iki 161 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 68 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 27 proc., o likę 4 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 33 proc. nuo 23 GWh iki 15 GWh. 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 3 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
