2025-11-07
„Litgrid“ 2025 m. devynių mėnesių rezultatai: toliau sėkmingai išlaikomi aukšti elektros perdavimo patikimumo rezultatai, prie tinklo prijungiami atsinaujinančios energijos gamintojai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiuos devynis 2025 m. mėnesius sklandžiai tęsė elektros sistemos veiklą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje, prie kurios kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuva prisijungė vasarį. „Litgrid“ taip pat toliau užtikrino elektros tiekimo patikimumą, užbaigė laidų demontavimą su Rusija. Dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje bendrovė patyrė nuostolį, tačiau koreguotas EBITDA rodiklis buvo geresnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį demontavome visus laidus, jungusius Lietuvos ir Kaliningrado elektros sistemas. Nors linijos buvo išjungtos dar vasario 8 d., dabar nebeliko jokių laidų, jungusių linijas su Rusija. Į pabaigą einant sinchronizacijos programos projektams, pavyzdžiui, jau įjungus naują elektros perdavimo liniją Vilnius–Neris, vienu pagrindiniu mūsų tikslų tampa kritinės infrastruktūros atsparumo didinimas“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis
Trečiąjį ketvirtį „Litgrid“ toliau kryptingai rūpinosi atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros perdavimo tinklo: rugpjūtį sėkmingai įjungė naują 330 kV skirstyklą Pieliuose, prie kurios bus prijungti saulės ir vėjo parkai, kurių bendra galia viršija 1 GW. Per ketvirtį „Litgrid“ prie tinklo prijungė 285 MW galios vėjo parką Pagėgių rajone ir 96 MW vėjo elektrinių parką Kelmės rajone, o bendra saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje kirto 5 GW ribą ir šiuo metu siekia 5,4 GW.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis per pirmus devynis mėnesius sumažėjo. 2025 m. sausį–rugsėjį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 6,382 TWh, tai 5,6 proc. mažiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai perduota 6,760 TWh.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2025 m. per pirmus devynis mėnesius nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (angl. AIT – average interuption time) siekė 0,380 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (angl. ENS – energy not supplied) sudarė 9,093 MWh. Palyginti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminės jungties su Švedija „NordBalt“ bendras prieinamumas 2025 m. pirmus devynis mėnesius buvo 98,3 proc. Didžiausią įtaką neprieinamumui turėjo avariniai atsijungimai Švedijos pusėje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vasario 9 d. „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 99,1 procento. Nuo vasario 9 d. „LitPol Link“ veikia kintamos srovės režimu, jungties pralaidumas rinkai vertinamas dažnio stabilumo principu, siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų veikimo patikimumą. Nuo vasario 9 d. iki rugsėjo 30 d. Lenkijos – Lietuvos pjūvio, skirto rinkai (ne mažiau kaip 70 proc. pajėgumo) pralaidumas buvo užtikrintas 99,6 proc., Lietuvos – Lenkijos – 100 % procentų. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai priežiūros darbai ir balansavimo rezervų apimtys.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, per 2025 m. 9 mėnesius „Litgrid“ pajamos siekė 305,4 mln. Eur, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jos buvo 9,2 proc. didesnės. Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant 2025 m. tarifo mažinimui panaudotas 25,9 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas) didėjo 3,8 proc. iki 96,1 mln. Eur. Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 27,6 proc. iki 129,8 mln. Eur. Pajamas didino VERT nustatyta 28 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo kainos, suteiktų paslaugų kiekis didėjo 0,7 procentais. Balansavimo veiklos pajamos mažėjo 8,2 proc. iki 73,6 mln. Eur.
Per 2025 m. pirmus devynis mėnesius pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminuojant kitą netipinį pelną ar nuostolį, siekė 39,4 mln. Eur. Palyginti, 2024 m. per pirmus devynis mėnesius koreguotas EBITDA buvo 37 mln. Eur. Koreguotas 2025 m. pirmų devynių mėnesių grynasis pelnas siekė 20,1 mln. Eur, palyginti, 2024 m. per pirmus devynis mėnesius koreguotas grynasis pelnas buvo 21,8 mln. Eur. Koreguotą EBITDA daugiausia didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo, o koreguotas grynojo pelno rodiklis mažėjo dėl didesnių nusidėvėjimo sąnaudų, blogesnio finansinės veiklos rezultato ir pelno mokesčio skaičiavimų.
2025 m. pirmų devynių mėnesių bendrovės nekoreguotas EBITDA buvo neigiamas (-26,4) mln. Eur, pernai tuo pačiu metu nekoreguotas EBITDA siekė 48,6 mln. EUR. Nekoreguotas grynasis nuostolis per 2025 m. pirmus devynis mėnesius siekė (-35,2) mln. Eur, kai 2024 m. sausį–rugsėjį grynasis pelnas siekė 31,7 mln. Eur. Neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis bei laikinas neigiamas balansavimo rezultatas dėl disbalanso kainodaros ypatumų. 2025 m. birželio 27 d. VERT priėmė sprendimą sumažinti AB „Ignitis gamyba“ teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šis sprendimas 2025 m. antrą pusmetį sumažins „Litgrid“ papildomų paslaugų sąnaudas 87 mln. Eur. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga ilguoju laikotarpiu yra nulinio pelningumo, t. y. einamųjų metų nuostolis bus kompensuotas vėlesniais laikotarpiais.
„Litgrid“ 2025 m. 9 mėn. investicijos siekė 115,7 mln. Eur, iš jų 36 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 64 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos per 2025 m. 9 mėn. buvo 68,8 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 36 proc. mažesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
