Naujienos

2021-11-15

Sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, daugiau elektros importavome iš Latvijos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos išaugo beveik du kartus. Vėjo jėgainių generacijai Lietuvoje kritus dvigubai, tris kartus augo šiluminių elektrinių gamyba Latvijoje. Pigi skandinaviška elektra nepasiekė Lietuvos dėl mažesnės vėjo generacijos Švedijos pietuose  ir vykdomų elektros tinklų remontų Estijoje.
 
Lapkričio 8-15 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje išaugo 92 % iki 128,6 Eur / MWh, Latvijoje – 87 % iki 125,3 Eur / MWh. Estijoje kainų augimas buvo mažesnis – jos padidėjo 48 % iki 97 Eur / MWh.
 
„Jei lapkričio pirmąją savaitę stebėjome itin didelę vėjo generaciją ir džiaugėmės žemomis elektros kainomis, praėjusi savaitė buvo priešinga. Lietuvoje vėjo gamyba smuko beveik dvigubai, buvo remontuojamas Elektrėnų komplekso 9-asis blokas, todėl didžiąją dalimi šį vietinės generacijos trūkumą turėjome importuoti. Švedijos 4 zonoje vėjo generacija taip pat mažėjo (apie 17 %), todėl „NordBalt“ išnaudojimas Lietuvos kryptimi sumažėjo 34 % ir net 42 % elektros poreikio importavome iš Latvijos, kurioje didelę dalį elektros energijos gamino brangios šiluminės elektrinės. Kitas veiksnys – skirtingai nei įprastai, Estijoje praėjusią savaitę fiksuota ketvirtadaliu mažesnė kaina nei kitose Baltijos šalyse. Taip nutiko dėl Estijos tinkluose vykdomų remonto darbų, dėl kurių sumažinti prekybos pralaidumai į Latvijos pusę. Taigi, pigi šiaurės šalių elektra nepasiekė Lietuvos ir Latvijos vartotojų. Ribojimai tęsis ir šią savaitę“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 4 % ir siekė 248 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 %, o vietos elektrinės užtikrino 29 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 73 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 21 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 37 %, hidroelektrinės – 34 %, saulės elektrinės – 1 %, kitos elektrinės – 6 % elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausias mažėjimas pastebėtas vėjo (43 %) bei šiluminių elektrinių ( 12 %). Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 52 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 71 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 25 %, iki 251 GWh. 36 % elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 21 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 % buvo importuota per sieną su Latvija bei 1 % iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 60 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 % Lietuvos eksportuojamos elektros, likę 7 % – į Latviją.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 68 % Lenkijos kryptimi ir 4 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas siekė 4% Švedijos kryptimi bei 44 % Lietuvos kryptimi.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.