2023-08-04
Liepą elektra atpigo 15 proc. – kainas mažino rekordinis vėjas ir sparčiai pildomos dujų saugyklos
Liepos mėnesio orai Lietuvoje buvo itin palankūs vėjo elektrinėms, kurių gamyba, palyginti su birželiu, išaugo 77 procentais. Dėl žemesnės temperatūros taip pat šiek tiek smuktelėjo elektros suvartojimas. Atpigusios dujos ir baigti Švedijos branduolinių elektrinių remonto darbai taip pat prisidėjo prie elektros rinkos kainų mažėjimo praėjusį mėnesį.
Liepos mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 84 Eur / MWh. Tai 15 proc. mažiau nei birželio mėnesį, kai kaina buvo 99 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, kainų mažėjimą labiausiai lėmė vėsesni ir labiau vėjuoti orai, gamtinių dujų kainos ir pasibaigę Švedijos branduolinių elektrinių remonto darbai.
„Vėsesnę nei įprasta liepą vidutinis elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo 2 proc., palyginti su birželiu. Taip pat dėl permainingų ir vėjuotų orų vėjo jėgainės pagamino net 77 proc. daugiau nei birželį. O liepos 17 dieną 15 valandą vėjo elektrinių valandinė generacija pasiekė rekordinius 784 MW. Dėl šių priežasčių importas į Lietuvą iš Lenkijos sumažėjo net 63 proc. ir visame importo kiekyje dalis iš Lenkijos sudarė tik 6 procentus. Prie to prisidėjo ir išaugęs pigesnės elektros importas iš Skandinavijos. Švedijos prekybos zonos, kurios ir taip yra vienos pigiausių Europoje, liepą pasižymėjo dar mažesnėmis elektros kainomis dėl palankių oro sąlygų bei užbaigtų branduolinių elektrinių Ringhals 3 ir Forsmark 3 remontų“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, itin svarbiu veiksniu elektros rinkoje toliau išlieka gamtinių dujų kainos.
„Prieš metus Europai pildant gamtinių dujų saugyklas ir ruošiantis šaltai žiemai gamtinių dujų kainos sparčiai augo dėl itin didelės paklausos. 2022 metų liepos pabaigoje gamtinių dujų saugyklos buvo užpildytos tik apie 70 proc., o dujų kaina Vakarų Europoje bei Baltijos šalyse artėjo prie 200 Eur / MWh. Šiemet saugyklų užpildymas liepos gale siekė virš 86 proc. dėl mažesnio vartojimo, šiltos žiemos ir stabilesnės padėties dujų rinkoje. Dėl to gamtinių dujų kaina dabar svyruoja apie 30–40 Eur / MWh, o elektros kaina maždaug tris kartus žemesnė nei prieš metus“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Aukščiausios kainos – Lenkijoje
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje kaina buvo šiek tiek mažesnė – 80 Eur / MWh. Vakarų Europoje elektros kainos taip pat buvo nežymiai mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje ir Prancūzijoje – 78 Eur / MWh. Brangiausia prekybos zona Baltijos jūros regione išliko Lenkija, kurioje mėnesio kaina siekė 116 Eur / MWh, o pigiausiose šiaurinėse Skandinavijos zonose kaina svyravo apie 20 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 885 GWh. Palyginti su birželiu vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 2 proc.
50 proc. elektros pagaminta vietoje
Bendrai Lietuvoje per liepą buvo pagaminta 441 GWh elektros energijos – 13 proc. daugiau nei birželį, kai generacija siekė 391 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 50 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės liepą gamino daugiausiai – apie 38 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 77 proc., palyginti su birželio mėnesiu: nuo 95 GWh iki 168 GWh. Liepą saulės elektrinių gamyba išliko panaši kaip ir prieš mėnesį – apie 107 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat reikšmingai nekito ir praėjusį mėnesį siekė apie 57 GWh. Išaugusi AEI gamyba pakeitė šiluminių elektrinių gamybą, kuri mažėjo 34 proc. nuo 82 GWh iki 54 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 57 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 669 GWh, palyginti su birželio duomenimis, jis mažėjo 4 proc. nuo 697 GWh. Liepą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 76 proc., iš Latvijos – 17 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuoti apie 6 procentai. Eksportas liepą augo 5 proc., palyginti su birželio mėnesiu nuo 142 GWh iki 149 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 88 proc., o likę 12 proc. – į Latviją.
