2024-06-17
Saulės jėgainės toliau gamino daugiausiai, elektros kaina mažėjo 6 procentais
Praėjusią savaitę elektros kainos mažėjo visame Baltijos jūros regione dėl augančių hidroelektrinių rezervų Šiaurės šalyse ir augančios vėjo generacijos Vokietijoje. Lietuvoje saulės elektrinių galiai perkopus 1,5 GW per savaitę jos vėl pagamino daugiau nei 50 GWh elektros energijos – beveik ketvirtadalį šalies elektros energijos suvartojimo.
Birželio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. nuo 95 Eur / MWh iki 89 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę saulės elektrinės vėl gamino daugiausiai elektros energijos Lietuvoje. Elektros kainos Baltijos šalyse mažėjo dėl pigesnio importo iš kitų prekybos zonų. Kaimyninėje Švedijos 4 prekybos zonoje elektros kaina krito 19 proc. iki 45 Eur / MWh, o Vokietijoje vidutinė savaitės kaina buvo apie 64 Eur / MWh. Tam įtakos turėjo besipildantys hidroelektrinių rezervai šiaurėje ir auganti vėjo jėgainių generacija centrinėje Europoje“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
A. Krasauskienė atkreipia dėmesį į peržengtą dar vieną simbolinę ribą: praėjusią savaitę leistina generuoti saulės elektrinių galia Lietuvoje viršijo 1,5 GW.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 213 GWh iki 214 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 127 GWh elektros energijos, tai yra 6 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 135 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 1 proc. nuo 55 GWh iki 56 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 19 proc. nuo 37 GWh iki 30 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 12 proc. nuo 17 GWh iki 15 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino panašiai kaip ir praėjusią savaitę – 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 45 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 1 proc. nuo 168 GWh iki 169 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 68 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 32 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc. nuo 61 GWh iki 65 GWh. 94 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 6 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 65 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
