Naujienos

2020-08-12

Lietuvos mokslininkai su partneriais sukūrė aplinkai draugišką bateriją atsinaujinančių šaltinių energijai kaupti

Lietuvos energetikos institutas kartu su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ ir dar 8 partneriais iš įvairių Europos šalių sukūrė naujos kartos bateriją ir energijos bendruomenių valdymo sistemą. Technologija sudarys sąlygas kurtis gaminančių vartotojų bendrijoms ir integruoti daugiau atsinaujinančių šaltinių elektros tinkle.
 
Iš organinių medžiagų ir be kenksmingų metalų, tokių kaip litis, vanadis, nikelis ar cinkas, sukurta redukcinė-oksidacinė srautinė baterija yra ne tik draugiška aplinkai, bet ir gali būti pagaminta vien iš Europoje gaunamų komponentų. Palyginti, didžioji dalis pasaulyje šiuo metu naudojamų ličio jonų ar kitų baterijų yra gaminamos Azijoje, kur taip pat yra ir pagrindiniai joms naudojamų metalų ištekliai.
 
„EnergyKeeper“ pavadintas projektas apima ne tik baterijos pagaminimą, bet ir valdymo sistemos sukūrimą ir jos išbandymą elektros tinkle. Projektą koordinavo Lietuvos energetikos institutas, jame dalyvavo mokslo institucijos ir bendrovės iš Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos, Izraelio ir Lietuvos.
 
„Tai bene pirmas pasaulyje šios technologijos panaudojimas ne laboratorijoje. Mūsų sukurta nuo 30 kW  iki 2 MW galios ir nuo 100 kWh iki 6 MWh talpos baterijos technologija buvo sėkmingai prijungta prie Nyderlandų Vageningeno universiteto bandymų centro ACRRES bandomojo tinklo, kur išmanaus tinklo aplinkoje „EnergyKeeper“ baterijos ir energijos bendruomenių informacinės sistemos užtikrino lankstų įkrovos ir iškrovos reguliavimą pagal imituojamus signalus iš elektros tinklo operatoriaus“, – sako Virginijus Radziukynas, Lietuvos energetikos instituto Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas, projekto koordinatorius.
 
Pasak jo, bandomajame tinkle pademonstruota, kad baterija gali padėti tinklo operatoriui stabilizuoti elektros tinklo režimo svyravimus, kurie atsiranda naudojant energijos šaltinius iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip saulė ar vėjas.
 
„Ši technologija sukuria prielaidas transformuoti energetiką ir kurti išmanųjį elektros tinklą, kuriame veikia gaminančių vartotojų bendrijos. Pasinaudodamos „EnergyKeeper“ projekte sukurtomis technologijomis, bendrijos vis daugiau savo poreikių galės patenkinti pačios, prekiauti elektros pertekliumi ir verslo pagrindais teikti elektros tinklų operatoriams papildomas paslaugas, tokias kaip apkrovos atsakas (angl. demand side response), apimančias įtampos reguliavimą, tinklo perkrovimų mažinimą, dažnio valdymą“, – teigia Ramūnas Bikulčius, Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
 
„Litgrid“ šiame projekte konsultavo partnerius baterijų integravimo į elektros tinklus ir į elektros rinkas klausimais, rengė verslo modelius energetinėms bendrijoms, prisidėjo prie rekomendacijų Europos energetikos ekspertams ir politikams rengimo.
 
Lietuvos energetikos institutas be koordinavimo veiklos dalyvavo kaupimo technologijos kūrime, nagrinėjo jos standartizavimo klausimus, elektros tinklo valdymo, verslo modelių ir kibernetinės  bei duomenų saugos aspektus.
 
„Reikia pastebėti, kad projektas sėkmingas ne tik dėl pasiektų ambicingų tikslų, bet ir dėl lyderystės: mūsų žiniomis, tai pirmas kartas, kai tarptautinio programos „Horizontas 2020“ projekto energetikos srityje vykdymui vadovavo Lietuvos organizacija. Be to, projektas buvo priskirtas sunkiausiai ir rizikingiausiai grupei – moksliniai tyrimai ir inovacijos, į kurią patenka laboratorinio lygmens, eksperimentinės plėtros ir kitos rinkos slenksčio nepasiekusios technologijos“, – sako V. Radziukynas.
 
Europos Komisijai pasiūlius, Lietuvos energetikos institutas koordinavo ir „Horizontas 2020" projektų teminio klasterio „Naujos energijos kaupimo technologijos“ veiklą, kurioje dalyvavo 8 tarptautiniai projektai.
 
Kaip asocijuotas partneris „EnergyKeeper“ projekte taip pat dalyvavo USEF organizacija, kurią sudaro tokios tarptautinės kompanijos kaip IBM, ABB, „Alliander“, „ICT Automation“.
 
Projektas „Energy Keeper“ truko tris metus, jam iš Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ skirta 3,995 mln. Eur subsidija.