Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-05-31

Padidėjus eksportui iš Lietuvos, elektros kainos augo 28 proc.

Praėjusią savaitę išaugus elektros kainoms Švedijos pietinėje zonoje ir pasibaigus „LitPol Link“ planinės priežiūros darbams stipriai išaugo eksportas iš Lietuvos, o vietinė generacija padidėjo beveik dešimtadaliu. Tai nulėmė išaugusias didmenines elektros rinkos kainas Lietuvoje.
 
Gegužės 24 – 30 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 28 proc., iki 60,1 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kaina didėjo 12 proc. ir siekė 52,7 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę vyravusi žema vėjo generacija bei Švedijos trečiojoje prekybos zonoje vykdyti planiniai elektrinių priežiūros darbai lėmė smarkiai išaugusį elektros srautą iš Lietuvos bei beveik trečdaliu aukštesnes elektros kainas Lietuvoje. Visa tai atsispindėjo ir srautuose per „NordBalt“ jungtį, kurios išnaudojimas eksportui išaugo daugiau nei dvylika kartų. Elektros eksportas iš Lietuvos į Švedijos ketvirtąją prekybos zoną nėra dažnai pasitaikantis reiškinys ir dažniausiai tai yra siejama su išaugusiomis rinkos kainomis. Taip pat praėjusios savaitės pabaigoje pasibaigę „LitPol Link“ jungties planinės priežiūros  darbai darė nemažą įtaką padidėjusiems srautams iš Lietuvos į Lenkiją ir sudarė beveik pusę Lietuvos eksportuojamos elektros energijos“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo iki 217 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 83 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 24 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės – 6 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 11 proc., gamyba vėjo jėgainėse didėjo 1 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys padidėjo 38 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 13 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 16 proc. 22 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 11 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 67 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo 1141 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 45 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 55 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 744 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 27 proc., o Švedijos kryptimi – 22 proc.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų