2024-07-22
Praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 procentus Lietuvos elektros suvartojimo, kaina mažėjo 1 proc.
Praėjusią savaitę Baltijos šalių elektros rinkoje didesnių pokyčių nefiksuota – saulės jėgainės ir toliau užtikrina didelę dalį vietos gamybos, o permainingą vėjo elektrinių generaciją, esant poreikiui, keičia šiluminės elektrinės. Besitęsiantys karščiai Europoje lemia dideles elektros kainas Vengrijoje ir Balkanuose.
Liepos 15–21 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1 proc. nuo 101 Eur / MWh iki 100 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje išliko didelė saulės jėgainių gamyba, o permainingą vėjo elektrinių generaciją keitė šiluminės jėgainės. Elektros kaina visose Baltijos šalyse išliko stabili. Tačiau Pietryčių Europą užklupę karščiai lemia rekordines elektros kainas regione. Aukščiausia kaina fiksuota Vengrijoje, ketvirtadienio vakare elektros kaina ten siekė net 999 Eur / MWh. Itin aukštos kainos stebėtos ir Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 221 GWh iki 223 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros energijos, tai yra beveik tiek pat, kaip prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 144 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 3 proc. nuo 54 GWh iki 55 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 4 proc. nuo 37 GWh iki 36 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 18 proc. nuo 20 GWh iki 16 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 17 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 20 GWh iki 23 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 38 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko toks pats kaip ir prieš savaitę – 155 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. – iš Latvijos, o likę 21 proc. importuoti iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 2 proc. nuo 48 GWh iki 49 GWh. 62 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 38 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 32 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
