Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Naujienos

2021-12-20

Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir šiltesnė savaitė lėmė mažesnes elektros kainas

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo beveik du kartus dėl su šiltesniu oru kritusios elektros paklausos bei smarkiai išaugusios vėjo bei hidro generacijos mūsų regione.
 
Gruodžio 13-19 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, mažėjo 44 proc. ir siekė 169,7 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo 157,6 Eur/MWh, o Estijoje kaina buvo 154,1 Eur/MWh.
 
„Po rekordinėmis elektros kainomis pažymėtos antros gruodžio savaitės, praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos krito maždaug du kartus. Šiek tiek atšilęs oras lėmė, jog elektros suvartojimas Lietuvoje krito 3 proc. lyginant su praėjusia savaite. Tuo tarpu vėjo generacija Baltijos šalyse augo net 71 proc., o hidro generacija Latvijoje išaugo apie 50 proc. Todėl po remontų į darbą grįžusios šiluminės elektrinės Estijoje bei Latvijoje generavo apie 20 proc. mažiau. Didesnė generacija iš atsinaujinančių išteklių dabar ypatingai svarbi, dėl toliau augančių dujų kainų visoje Europoje - per praėjusią savaitę Olandijos TTF dujų indeksas sausio mėnesiui šoktelėjo net 30 proc. Dujų kainos kyla laukiant šalčių ir didesnio suvartojimo bei stebint Europos dujų rezervų naudojimą“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 3 proc. ir siekė 278 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje augo 10 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 90 GWh elektros energijos.
 
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 37 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 24 proc., o kitos elektrinės – 14 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo vėjo elektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo 48 proc., kitų elektrinių gamyba augo apie 14 proc. Tuo tarpu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 12 proc., o hidroelektrinių - 7 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 6 proc., iki 283 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 14 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 33 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį bei 53 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį neimportavome.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai, iki 74 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 91 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 80 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų