Naujienos

2019-11-27

Lietuvos vėjo elektrinės pagamino 10 % visos Baltijos šalyse pagamintos elektros

Praėjusios savaitės didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje antrą savaitę iš eilės krito – fiksuotas 2 % sumažėjimas iki vidutinės 43,0 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 3 % ir siekė 41,0 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 3% kainos sumažėjimas iki 41,9 Eur/MWh.
Elektros kaina sumažėjo ir Latvijoje 4 % (43,2 Eur/MWh) bei Estijoje 6 % (43,2 Eur/MWh).
Elektros energijos kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos kritimas regione, augusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei generacijos struktūros ir srautų pokyčiai.
Po sėkmingai užbaigtų remonto darbų grįžusi viena pagrindinių šiluminių elektrinių Estijoje per 5 dienas sugeneravo 6 % visos Baltijos šalių generacijos. Apyvartinių taršos leidimų kaina sumažėjo 3 % iki 23,7 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 60 % viso jų elektros energijos suvartojimo (351 GWh). Labiausiai generacija augo Lietuvoje – fiksuotas 26 % augimas. Tuo tarpu Latvijoje generacija išliko tolygi praėjusios savaitės generacijai, o Estijoje sumažėjo 4 %. Didžiausią augimą Lietuvos vietinėje generacijoje lėmė 52 % augusi vėjo elektrinių generacija iki suminės 37 GWh elektros energijos arba 10 % visos Baltijos šalių generacijos. Bendrai Baltijos šalyse augo vėjo elektrinių 22 % ir šiluminių elektrinių 5 % gamyba, o hidroelektrinių generacija sumažėjo 10 %. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 2 % ir siekė 584 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 64 % viso šalies poreikio (118 GWh generacija iš 183 GWh poreikio), Latvijos – 106 % (155 GWh iš 146 GWh) ir Lietuvos – 31 % (76 GWh iš 254 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 28 % iki vid. 62 MWh generacijos, Latvijoje augo 20% iki 15 MWh, o Lietuvoje augo 52 % iki vid. 218 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 26 %. 52 % augo vėjo elektrinių 22 % hidroelektrinių ir 6 % šiluminių elektrinių gamyba. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 47 %, šiluminės elektrinės 42 % ir hidroelektrinės 11 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 70 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 4 %. Importo struktūra: 70 % iš trečiųjų šalių, 20 % iš Švedijos, 9 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 2%. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 74 % Lenkijos, 22 % Latvijos kryptimi ir 4 % Švedijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 69 %, o Lietuvos kryptimi 2 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 43 %, o Švedijos kryptimi 3 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 17 %, o Latvijos kryptimi – 26 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 9 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 7 %.