2024-06-03
Sumažėjusi vėjo gamyba lėmė aukštesnę didmeninę elektros kainą, vėl gerintas valandinis saulės generacijos rekordas
Praėjusią savaitę saulės elektrinės vėl pagerino savo gamybos rekordą, tačiau 62 proc. mažėjusi vėjo jėgainių generacija lėmė 37 procentais didesnes elektros kainas. Pasibaigę pavasariniai potvyniai Latvijoje sumažino hidroelektrinių gamybą iki žemiausio lygmens šiemet.
Gegužės 27 – birželio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 37 proc. nuo 73 Eur / MWh iki 99 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę didmeninė vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei trečdaliu. Pagrindinė priežastis – nurimus vėjui daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo jėgainių generacija Lietuvoje. Kitose Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba mažėjo dar daugiau. Praėjusią savaitę buvo saulėta, tačiau didžiausią įtaką elektros kainai turi vėjo gamyba. Saulės elektrinės pirmadienį dar kartą pagerino savo valandinės generacijos rekordą, kuris dabar siekia 996 MW. Aukšta saulės gamyba neturi didelės įtakos kainų pikams, kurie fiksuojami ryte ir vakare, kai išauga elektros suvartojimas. Taip pat pasibaigus pavasariniams potvyniams, stebima sumažėjusi hidroelektrinių generacija Latvijoje – praėjusią savaitę ji mažėjo nuo 44 GWh iki 36 GWh. Dėl šių priežasčių augo importas į Baltijos šalis“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 210 GWh iki 212 GWh.
Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros energijos, tai yra 25 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo daugiau 4 proc. nuo 57 GWh iki 59 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 62 proc. nuo 63 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo ketvirtadaliu nuo 19 GWh iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino tiek pat, kiek ir praėjusią savaitę – 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 48 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 48 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 39 proc. nuo 118 GWh iki 164 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 29 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 19 proc. nuo 42 GWh iki 49 GWh. 92 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 8 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7 proc. Lenkijos kryptimi ir 57 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
