Naujienos

2023-07-03

Pakilęs vėjas sumažino rinkos kainas, sekmadienį Vokietijoje elektra kainavo -500 Eur / MWh

Lietuvoje per savaitę vėjo jėgainių generacija augo dvigubai, o sekmadienį elektros kaina buvo artima 0 Eur / MWh. Sekmadienio vidurdienį dėl didelio generacijos pertekliaus Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse  fiksuota -500 Eur / MWh valandinė elektros kaina.
 
Birželio 26 – liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 13 proc. nuo 107 Eur / MWh iki 93 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 3 proc. ir siekė 91 Eur / MWh. 
 
„Po kelių savaičių pertraukos į Lietuvą sugrįžo vėjuoti orai, dėl to vėjo elektrinių generacija per savaitę išaugo dvigubai. Didžiausią gamybos dalį vėjo elektrinės sugeneravo savaitgalį ir esant mažam suvartojimui reikšmingai sumažino kainas – jos sekmadienį dienos metu svyravo aplink 0 Eur / MWh. Žinoma kainoms Lietuvoje didelę įtaką turi ir situacija Baltijos jūros regione, o ypatingai Vokietijoje, kur elektros suvartojimas ir generacija yra didžiausi. Vėjo generacija Vokietijoje praėjusią savaitę taip pat sparčiai augo, o savaitgalį dėl generacijos pertekliaus susidarė neeilinė situacija. Sekmadienį per pietus vėjo jėgainės generavo apie 25 GW, tuo pat metu saulės elektrinės gamino apie 30 GW, o Vokietijos suvartojimas nesiekė 45 GW. Dėl susidariusio 10 GW pertekliaus 14 valandą (CET laiku) Vokietijos valandinė kaina nukrito iki -500 Eur / MWh – apatinės rinkos ribos. Tokia pati kaina šią valandą fiksuotos ir Austrijoje bei Olandijoje. Tokia neigiama kaina lemia didelius kaštus gamintojams ir pajamas vartotojams“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. 
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 203 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 75 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 77 GWh. 
 
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo dvigubai nuo 12 GWh iki 25 GWh. Visų kitų tipų elektrinių gamyba mažėjo, ypač šiluminių elektrinių. Šiluminės elektrinės gamino 43 proc. mažiau, per savaitę jų generacija nuo 32 GWh sumažėjo iki 19 GWh. Saulės jėgainių ir hidroelektrinių generacija mažėjo nežymiai ir praėjusią savaitę atitinkamai siekė 20 GWh ir 8 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 27 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus. 
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc., nuo 169 GWh iki 167 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija. 
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 9 proc. nuo 32 GWh iki 29 GWh. 98 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 2 proc. eksportuoti į Latviją.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi. 
 
 
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.