2021-02-22
Pasibaigus šalčiams elektros kaina sumažėjo, importas iš Skandinavijos buvo maksimalus
Pasitraukus šalčiams ir sumažėjus energijos paklausai, didmeninės elektros kainos smuko visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Beveik 30 % atpigus elektros energijai Skandinavijoje išaugo importo srautas į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį.
Vasario 15–21 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito dešimtadaliu iki 62,8 Eur / MWh. Tokios pat kainos ir jų pokyčiai buvo Estijoje bei Latvijoje.
„Pakilusi temperatūra sumažino paklausą visame regione, o ženkliai sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse lėmė išaugusius eksporto srautus į Baltijos šalis per „NordBalt“ ir „EstLink“ jungtis. „NordBalt“ jungtis praėjusią savaitę 4 paras buvo išnaudota 100 %, likusias paras importo srautas taip pat buvo labai didelis. Didesnis importas sumažino elektros kainas Baltijos šalyse, tiesa, vidutinė savaitės kaina vis dar išliko didesnė, nei bet kurią 2020 m. savaitę“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 % ir siekė 286 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 26 %, o vietos elektrinės užtikrino 31 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 89 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 40 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 17 %, hidroelektrinės – 22 %, kitos elektrinės – 15 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę išaugo 13 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 48 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 33 %, o kitų elektrinių gamyba smuko 4 %.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 17 %. 17 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 46 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 9 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 66 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 72 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 28 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 0 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 23 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 28 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
