Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-04-16

Elektros kainos augo antrą savaitę iš eilės

Balandžio 8 – 14 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 13% ir vidutiniškai siekė 44,9 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos duomenimis, didmeninėje elektros energijos rinkoje vidutinė savaitės kaina augo 12% ir vidutiniškai siekė 44,6 Eur/MWh. Aukščiausia kaina praėjusią savaitę pasiekta Lenkijoje – 54,5 Eur/MWh.
Baltijos šalyse 15-ą savaitę kainos augo tolygiai. Pokytis Baltijos šalyse buvo sąlygotas 2% padidėjusio elektros suvartojimo, 3% sumažėjusios bendros generacijos, elektros importo ir eksporto srautų persiskirstymo bei 13% augusios apyvartinių taršos leidimų kainos. Pastaroji prisidėjo prie kainų augimo, nes dėl sumažėjusios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos ir padidėjusio suvartojimo, 13% augo šiluminių elektrinių generacija. Baltijos šalių generacija užtikrino 62% bendrojo elektros energijos suvartojimo.
Lietuvoje visų rūšių elektros generacija krito: vėjo elektrinių generacija sumažėjo 57%,  hidroelektrinių – 27%, šiluminių elektrinių - 15%.
Vidutiniškai trečdaliu iki 53,0 GWh kritusi vietinė Lietuvos generacija užtikrino 23% viso šalies suvartojimo. Pastarasis praėjusią savaitę augo 1% iki 231,5 GWh.
15-os savaitės gamybos pasiskirstymas Lietuvoje: 57% šiluminės elektrinės, 29% vėjo elektrinės ir 14% - hidroelektrinės.
Lietuvoje balandžio 8 – 14 d. 77% šalies elektros suvartojimo sudarė elektros energijos importas, kuris, lyginant su ankstesne savaite, augo 15%. Importo struktūra: 68% iš III šalių, 18% iš Švedijos, 13% iš Latvijos ir mažiau nei 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 15-ą savaitę buvo 7% didesnis. Eksporto srauto pasiskirstymas: 76% į Lenkiją, 12% į Latviją ir 12% į Švediją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 77%, o Lietuvos kryptimi – 1%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 41%, o Švedijos – 10%.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų