2020-06-25
Pirmasis pusmetis elektros rinkoje: žemiausios kainos per 20 metų ir karantino poveikis vartojimui
Pigi elektra iš Šiaurės šalių, nebrangios dujos ir šilti orai Lietuvos rinkoje sudarė sąlygas ryškiam didmeninių elektros kainų kritimui šių metų pirmoje pusėje. Kilusi pandemija ir paskelbtas karantinas taip pat turėjo įtakos.
Didmeninėje Lietuvos elektros rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė kaina preliminariai buvo 39 % mažesnė nei pernai tuo pačiu metu, rodo elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atlikta analizė.
Nuo metų pradžios iki birželio 19 d. vidutinė rinkos kaina siekė 28,1 EUR / MWh. Palyginti, šiuo laikotarpiu elektros kainos vidurkis buvo 46,0 EUR / MWh.
„Pirmasis pusmetis pasižymėjo ypatingai žemomis kainomis Norvegijoje ir Švedijoje, kur kai kuriose zonose jos siekė 10–12 EUR / MWh. Tuo metu Lenkijoje vidutinė kaina vidutiniškai 4 didesnė ir siekia 39,4 EUR / MWh. Tarp šių didelių rinkų esančios Baltijos šalys atsidūrė per vidurį ir kainos prasme“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasak jo, pagrindinės priežastys, lėmusios žemas kainas Šiaurės šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje, buvo naujos vėjo jėgainės ir palankios oro sąlygos, užtikrinusios didelius hidroelektrinių rezervus ir pakankamai šiltą pavasarį, kuris sumažino vartojimą. Be to, žemos naftos ir dujų kainos atpigino šiluminių elektrinių gamybą.
„Prie žemų kainų prisidėjo ir nuvertėjusios Švedijos bei Norvegijos kronos, atpigę taršos leidimai. Daugeliui šių tendencijų suveikus vienu metu, visoje „Nord Pool“ sistemoje balandį užfiksuota žemiausia vidutinė kaina per 20 metų, o Švedijoje pasirodė ir neigiamos valandinės kainos, siekusios -0.2 EUR / MWh. Baltijos šalyse jos tuo metu taip pat nukrito iki 0.07 EUR / MWh“, – pastebi L. Varanavičius.
Kovo mėnesį Lietuvoje dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas taip pat turėjo įtakos rinkai: nors elektros poreikį mažino ir tiesiog šiltesni nei 2019 m. orai, atmetus temperatūros įtaką, karantino metu elektros suvartojimas, „Litgrid“ vertinimu, krito apie 5 %.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuva pasigamino apie 35 %, o importavo apie 65 % elektros energijos poreikio. Apie 15 % poreikio patenkino vėjo generacija, 9 % – hidroelektrinės, 8 % – šiluminės elektrinės ir dar 5 % – kitų atsinaujinančių išteklių energija. Bendrai daugiau nei 60 % Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo išgauta iš atsinaujinančių šaltinių.
Eksporto / importo balanse (saldo) didžiausia dalis elektros – 47 % – Lietuvą pasiekė per „NordBalt“ jungtį su Švedija, apie 30 % – iš trečiųjų šalių, 17 % – per Lietuvos–Latvijos pjūvį ir 6 % – per „LitPol Link“ iš Lenkijos.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, elektros importo iš trečiųjų šalių balansas sumažėjo maždaug du kartus.
