2023-09-11
Atsijungus „NordBalt“ kabeliui elektros kainos augo nežymiai
Nuo pat savaitės pradžios praradus galimybę importuoti pigią elektros energiją iš Švedijos, Lietuvos vietos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojai ir šiluminės elektrinės užtikrino didelę dalį reikalingos energijos, o elektros rinkos kainos augo palyginti nežymiai.
Rugsėjo 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. nuo 112 Eur / MWh iki 127 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 13 proc. nuo 109 Eur / MWh iki 123 Eur / MWh.
„Praėjusį savaitgalį atsijungus „NordBalt“ jungčiai su Švedija, visą savaitę vertėmės be 700 MW skandinaviško importo. Jį savaitės pradžioje neblogai keitė vėjo jėgainės, o savaitei įpusėjus ir nurimus vėjui gamybą didino šiluminės jėgainės visose Baltijos šalyse. Taip pat vos iki 1 GWh sumažėjo eksportas į Lenkiją, „LitPol Link“ jungtis buvo naudojama vien importui. Dideli saulės elektrinių pajėgumai lemia, kad dienos metu, esant aukštai vietinei generacijai, elektros kaina išlieka stabili. O rytinėmis ir vakarinėmis valandomis, esant mažai AEI gamybai, kainos šokteli, nes vartojimą turi padengti brangesnės šiluminės elektrinės. Tačiau nepaisant didelio trikdžio sistemoje, elektros kainos rinkoje padidėjo nežymiai. Jungtis su Švedija toliau taisoma ir šią savaitę“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, šį pirmadienį prie sumažėjusių importo galimybių prisideda ir minimali vėjo gamyba, todėl ryte kainos išauga iki 300 Eur / MWh, o vakare – viršija ir 400 Eur / MEh. Vis dėlto saulės jėgainės reikšmingai prisideda prie vietinės gamybos užtikrinimo ir iš dalies padeda spręsti sumažėjusio importo problemą.
„Brangių rytinių ir vakarinių pikų tendencija matoma ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiandien per pietus elektros kaina svyruoja apie 90 Eur / MWh, o 20 valandą yra netgi didesnė nei Baltijos šalyse ir siekia virš 500 Eur / MWh. „NordBalt“ remontas parodo, kad Lietuvos elektros rinkoje jau jaučiame teigiamus AEI plėtros rezultatus, tačiau poreikis dar didesnei gamybai tikrai yra. O dažnėjančios permainingos kainos rodo, kad jau dabar turime sąlygas kaupikliams vystyti, kurie yra būtini ateities energetikos sistemai, kurioje didžioji dalis elektros gaminama AEI“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc. nuo 216 GWh iki 204 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 39 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros energijos – 10 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba augo 41 proc. nuo 17 GWh iki 24 GWh. Taip pat augo saulės jėgainių generacija – apie 12 proc., nuo 21 GWh iki 23 GWh. Hidroelektrinių gamyba išliko apie 9 GWh. Tačiau, daugiau nei per puse sumažėjo vėjo elektrinių generacija – nuo 33 GWh iki 16 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės jėgainės – 29 proc., vėjo elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 25 proc. nuo 174 GWh iki 135 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 1 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. – iš Latvijos, o likę 48 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 98 proc. nuo 35 GWh iki 1 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 1 proc. Lenkijos kryptimi ir 79 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
