2023-10-09
Vėjo elektrinių gamybai gerinant rekordus, elektros kainos Lietuvoje mažėjo 26 procentais
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės beveik kasdien gerino generacijos rekordus, o penktadienį vakare perkopė 1 GW ribą. Sekmadienio popietę, antrą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, elektros gamyba Lietuvoje vieną valandą viršijo galutinį suvartojimą. Visą savaitę aukšta vėjo gamyba lėmė mažėjusias kainas ir rekordiškai aukštą vietinę generaciją.
Spalio 2 – 8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 26 proc. nuo 90 Eur / MWh iki 67 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Visą praėjusią savaitę buvo itin vėjuota, o valandiniai vėjo elektrinių gamybos rekordai buvo gerinami beveik kasdien, kol penktadienio vakarą – 21 val. vėjo jėgainių gamyba perkopė simbolinę 1 GW ribą. Preliminariais duomenimis, vėjo elektrinės šią valandą gamino net 1013 MW. Be to, sekmadienį nuo 14 iki 15 valandos, antrą kartą nuo 2009 metų pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, Lietuvoje elektros gamyba buvo didesnė nei galutinis suvartojimas. Pirmą kartą toks atvejis fiksuotas šių metų liepos 3 dienos popietę, Neįprasta, kad taip vėjuota buvo ištisą savaitę, todėl vėjo jėgainės pagamino rekordinį kiekį energijos - 88 GWh. Palyginti, prieš savaitę, tokį patį kiekį energijos sugeneravo visi generacijos šaltiniai Lietuvoje kartu sudėjus. Paskutinis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 metų paskutinę savaitę ir siekė vos 60 GWh. Dėl rekordinės vietinės generacijos, praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame. Tai įspūdingas rezultatas, nes saulės elektrinių gamyba pastaruoju metu reikšmingai mažėjo, taip pat mažiau gamino ir šiluminės elektrinės. Tampa įprasta, kad esant didelei generacijai iš atsinaujinančių išteklių, savaitgalį Lietuvoje fiksavome neigiamas elektros kainas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 206 GWh iki 201 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros energijos – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo daugiau nei dvigubai nuo 37 GWh iki 88 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili - apie 12 GWh. 10 proc. sumažėjo šiluminių elektrinių generacija – nuo 16 GWh iki 14 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo - apie 29 proc. nuo 16 GWh iki 12 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 36 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 9 proc. nuo 154 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija, o likę 3 proc. – iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 28 GWh iki 64 GWh. 54 proc. eksportuoti į Latviją, o 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.
