2023-12-22
„Litgrid“ per 3 mėnesius rezervavo 1,3 GW galią saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 12 pilna ar daline apimtimi patvirtintų prašymų operatorė atsinaujinančios energetikos projektams rezervavo 1,5 GW galią.
Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 1498 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 360 MW galia, saulės elektrinėms – 856 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 282 MW galia, 715 MWh talpa. Papildomai dar 374 MW galios įrenginių vystytojai planuoja įrengti patys investuodami į perdavimo tinklo plėtrą.
Po pirmojo šių metų ciklo „Litgrid“ rezervavo 2,9 GW galią 35 naujiems projektams, po antrojo – 0,7 GW galią 12 naujų projektų.
„Matome, kad susidomėjimas investuoti į naujus vėjo, saulės ir kaupiklių projektus neblėsta. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdavimo tinklo galimybės nėra išsemtos: didžioji dalis prašymų, kurių negalėjome patenkinti per šį laikotarpį, atmesti ne dėl pralaidumų trūkumo, bet dėl netikslumų dokumentuose. Vystytojams ištaisius klaidas, šiuos prašymus galėsime priimti artimiausiu metu. Šiuo metu jau esame pradėję ir naują elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą, vystytojai toliau gali teikti prašymus“, – sako „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 3 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines, ir, jei projekto galia viršija 50 MW, atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2024 m. kovo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki vasario 6 dienos.
Nuo metų pradžios – 1,7 GW įsipareigojimų
Iš viso per šiuos metus pasirašyti ketinimų protokolai prie perdavimo tinklo sausumoje prijungti 24 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, kurių bendra leistina generuoti galia yra 1726 MW: iš jų 1107 MW galios vėjo elektrinių, 405 MW galios saulės elektrinių ir 215 MW galios baterijų, kurių talpa 687 MWh.
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,8 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 1,9 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 1,1 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,4 GW.
Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,1 GW. Iš jų 3,8 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 0,5 GW parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,3 GW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
