Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-10-22

Fiksuoti nedideli kainos pokyčiai Baltijos šalyse

Spalio 14 - 20 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 1 % iki vidutinės 46,8 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina krito 1 % ir siekė 36,8 Eur/MWh, o „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose Skandinavijoje ir Baltijos šalyse fiksuotas vidutinis 2 % kainos augimas iki 41,2 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 50,4 Eur/MWh (1 % žemesnė nei 41-ą savaitę). Elektros energijos kaina krito ir Latvijoje (3 % iki 47,1 Eur/MWh) bei Estijoje (4 % iki 48,2 Eur/MWh).
Kainą mažino sumažėjęs elektros energijos suvartojimas ir importas iš Skandinavijos šalių. Kainą augino sumažėjusi vėjo elektrinių generacija Baltijos šalyse ir regione, 4 % kilusi apyvartinių taršos leidimų kaina bei augusi brangesnių elektrinių generacija.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 55 % viso jų elektros energijos suvartojimo (296 GWh). Baltijos šalyse 35 % augo hidroelektrinių gamyba, o vėjo elektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo atitinkamai 11 % ir 3 %. Bendras šalių elektros suvartojimas sumažėjo 2 % ir siekė 536 GWh. Labiausiai vartojimas krito Estijoje (4 %), Lietuvoje krito 1 %, o Latvijoje išliko tolygus praėjusios savaitės suvartojimui. Estijos vietinė generacija užtikrino 65 % viso šalies poreikio (106 GWh generacija iš 164 GWh poreikio), Latvijos – 85 % (120 GWh iš 141 GWh), o Lietuvos – 30 % (70 GWh iš 231 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 3 % iki vid. 56 MWh generacijos, Latvijoje augo 7 % iki 15 MWh, o Lietuvoje krito 16 % iki vid. 145 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija krito 9 %. 16 % krito vėjo elektrinių ir 13 % šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 13 %. Hidroelektrinių generacijos augimą sąlygojo Kauno HE generacijos augimas 31 % bei Kruonio HAE generacijos augimas 8 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 41 %, vėjo elektrinės 34 % ir hidroelektrinės 25 %.
70 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 1 %. Importo struktūra: 59 % iš trečiųjų šalių, 37 % iš Švedijos, 2 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 12 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 50 % Latvijos ir 50 % Lenkijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 38 %, o Lietuvos kryptimi 9 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 76 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 4 %, o Latvijos kryptimi – 35 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 19 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 31 %.
 
Į viršų