Naujienos

2020-12-07

Praėjusią savaitę elektros kaina išaugo 17 % ir buvo aukščiausia šiemet

Savaitės pradžioje vyraujant mažai vėjo elektrinių generacijai visame Baltijos jūros regione didmeninė elektros kaina rinkoje šoktelėjo iki 254 EUR / MWh piko metu. Aukštesnės kainos Lietuvoje išliko ir savaitės viduryje, kai dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje buvo sustabdyta „NordBalt“ jungtis. Vidutinė savaitės kaina buvo aukščiausia šiais metais.
 
Lapkričio  30 – gruodžio 6 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 17 % ir siekė 53,3 EUR / MWh. Tai buvo aukščiausia savaitinė kaina šiais metais, o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – 28% didesnė.  Latvijoje ir Estijoje kainos augo 15 % ir siekė 52,3 EUR / MWh. Gruodžio 2-4 d. dėl gedimo Nibru keitiklio
stotyje buvo atjungta „NordBalt“ jungtis ir importas srautas iš Švedijos sumažėjo beveik dvigubai.
 
„Praėjusią savaitę elektros rinkos kainos, galima sakyti, grįžo į 2018 m. lygį – kone toks pats vidurkis rinkoje buvo tą pačią savaitę prieš dvejus metus. Tai nėra įprasta, nes beveik visus šiuos metus elektros kaina buvo 10–20 EUR mažesnė nei 2018 m. Tačiau įspūdingas ne tik išaugęs vidurkis, bet ir tai, kaip dinamiškai šią savaitę kito kainos – nuo 8 iki 254 EUR / MWh. Savaitės pradžioje dėl mažos vėjo generacijos vyravo elektros generacijos trūkumas, ypatingai tuose regionuose, kur vėjo generacija užima reikšmingą vietą bendroje gamyboje. Sudėtingiausia situacija buvo Švedijos pietuose (SE4), kai dėl mažesnių pralaidumų iš šiaurinių prekybos zonų importo galimybės buvo ribotos, o trečiadienį atsijungus „NordBalt“ jungčiai suprekiauta elektra negalėjo patekti į Švediją. Lietuvoje išaugus vėjo gamybai, kainos reikšmingai smuko žemyn, o iš remonto sugrįžus „NordBalt“ kainos buvo konkurencingos su regione vyravusiomis kainomis“, sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 % ir siekė 262 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 23 %, o vietos elektrinės užtikrino 51 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 133 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 %, hidroelektrinės – 16 %, kitos elektrinės –13 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, išliko stabili, gamyba vėjo jėgainėse augo 24 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 44 %, o kitų elektrinių gamyba augo 3 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 54 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 11 %. 27 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 18 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 3 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 25 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 83 % Lietuvos eksportuojamos elektros, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 17 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 34 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 8 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 41 %, o Švedijos kryptimi – 7 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.